Narbutas rašo, kad Strijkovskis kimbrų pasitraukimą vedė nuo Baltijos pakrančių į Ilyriją, kur jie prie Nortbėjos kariavo su romėnais. Narbuto aiškinimu, baimė dėl skitų ar po Skitų karalystės žlugimo judėjusių genčių vertė šią grupę trauktis ir įsikurti Ilyrijoje.
Tačiau esama sunku mų nustatant datą, kada tai galėjo įvykti: kalbėdamas apie dalykus, susijusius su įvykiais, galėjusiais įvykti daugiau negu šimtmetis prieš naują erą, jis mini 1190 metus ir kalba apie tą potvynį, kuris, anot jo pasakoji mų, turėjęs būti iki prūsų įsikūrimo prie Baltijos jūros3. Strijkovskis neabejotinai taiso šios vietos prieštaravimus ar rašiusiojo klaidą, nes nurodo kimbrų pasitraukimo epochą, vesdamas juos nuo Baltijos jūros pakrančių tie siai į Ilyriją, kur jie prie Nortbėjos pirmąsyk kariauja su tenykščio prokonsulo Cyras-Karbo** vadovaujamais ro mėnais; tai įvyko 190 metais prieš Kristaus gimimą4. Iš to išplaukia, kad buvo pastebėta Rozencveigo ar klaidin gai į egzempliorius, buvusius po ranka Hartknochui ir Pretorijui, o gal ir Strijkovskiui, įrašyta data, tikriausiai prieš skaičių 190 pridėtas vienas vienetas.
Tai ir pri\nvertė pirmiausia pasitraukti į Rytus, o vėliau įsikurti net\nIlyrijoje. Jie nei grįžo į Rytus, iš kur atkeliavo, nei su\nstojo tarp Vyslos aukštupio ir Bugo, bet, pamėginę trauk\ntis į Rytus, neabejotinai buvo priversti brautis kitapus\nKarpatų. Tai daryti skatino skitu arba genčių, judėjusių\npo Skitų karalystės žlugimo, baimė.