Ne viskam galime įvirtai pritaikyti tai, ką dabar pateikėme, nes turime žinių apie didelį ir galingą jotvingių žygį į Pietų Rusią, Jie tikriausiai ketino pasinaudoti ianuometi niais to krašto sunkumais: mongolai nuolat puldinėjo, o kunigaikščiai vaidijosi tarpusavyje. 1247 metais jotvin giai pasiekė net Holmą prie Ochodzos ir Busavnos; anuo met tai buvo garsūs valsčiai, ir tas kraštas buvo labai nuniokotas. Kunigaikštis Vasilka, išžygiavęs iš Voluinės Vladimiro, jau trečią dieną pasivijo juos prie pat Drohi- čino (dabar Kobrino apskritis).
1202 metais žemgaliai prie Holmo sudegino bažnytėlę, bet nepaėmė pilies.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
1202 m. Žemgalių žygis j Holmą. Kitais metais žem galiai, kadangi su Latvija nebuvo nei sąjungos sudarę, nei draugiškų santykių nepalaikė, tikriausiai persikėlę per Dauguvą, atsidūrė net prie Holmo, ten sudegino bažnytė lę, stovėjusią palei upę, kapinaitėse už tvirtovės mūrų. Tačiau pačios pilies, nors smarkiai ir ilgą laiką puolė, paimti neįstengė.
Holme tuo metu įsiliepsnojo sukilimas: buvo nužudyti kunigaikščiai, puolamos vokiečių pagrob tos kaimenės, kas tik pagautas, buvo nužudytas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Holme tuo metu įsiliepsnojo sukilimas: \nbuvo nužudyti kunigaikščiai, puolamos vokiečių pagrob\ntos kaimenės, kas tik pagautas, buvo nužudytas. Vysku\npas, per dvi savaites surinkęs šiokią tokią kariauną, su \nordino riteriais patraukė prieš juos į žygį Holmo link.