Ne viskam galime įvirtai pritaikyti tai, ką dabar pateikėme, nes turime žinių apie didelį ir galingą jotvingių žygį į Pietų Rusią, Jie tikriausiai ketino pasinaudoti ianuometiniais to krašto sunkumais: mongolai nuolat puldinėjo, o kunigaikščiai vaidijosi tarpusavyje. 1247 metais jotvingiai pasiekė net Holmą prie Ochodzos ir Busavnos; anuomet tai buvo garsūs valsčiai, ir tas kraštas buvo labai nuniokotas. Kunigaikštis Vasilka, išžygiavęs iš Voluinės Vladimiro, jau trečią dieną pasivijo juos prie pat Drohičino (dabar Kobrino apskritis).
1202 metais žemgaliai prie Holmo sudegino bažnytėlę, bet nepaėmė pilies.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
1202 m. Žemgalių žygis j Holmą. Kitais metais žemgaliai, kadangi su Latvija nebuvo nei sąjungos sudarę, nei draugiškų santykių nepalaikė, tikriausiai persikėlę per Dauguvą, atsidūrė net prie Holmo, ten sudegino bažnytėlę, stovėjusią palei upę, kapinaitėse už tvirtovės mūrų. Tačiau pačios pilies, nors smarkiai ir ilgą laiką puolė, paimti neįstengė.
Holme tuo metu įsiliepsnojo sukilimas: buvo nužudyti kunigaikščiai, puolamos vokiečių pagrob tos kaimenės, kas tik pagautas, buvo nužudytas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Holme tuo metu įsiliepsnojo sukilimas: buvo nužudyti kunigaikščiai, puolamos vokiečių pagrobtos kaimenės, kas tik pagautas, buvo nužudytas. Vyskupas, per dvi savaites surinkęs šiokią tokią kariauną, su ordino riteriais patraukė prieš juos į žygį Holmo link.