t-001vidutinis
Paskui sukos kryžėjai su visa savo kariau na Heilsbergo pilėn, kurioje dar pagezonys didžiai kantriai turėjos, bet įsilaužę ir tenai įgulę jau iš kirto, jau apvergė ir taip visą Parusnį nudrevėjo.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 437
Taip keliomis dienomis žydintį kraštą į tyrą pavertė. Paskui sukos kryžėjai su visa savo kariau na Heilsbergo pilėn, kurioje dar pagezonys didžiai kantriai turėjos, bet įsilaužę ir tenai įgulę jau iš kirto, jau apvergė ir taip visą Parusnį nudrevėjo. Kas gal tą rūstą dieną be širdgilo minavoti: tiek kraujo pagožus, tiek vargų nukentėjus, reikėjo apent vergauti tiems, kurių neapvežėjo neigi kalbos suprato; daug laimingesniais buvo tie, kurie, liuo- sais mirę karvietėj, linksminos kame tenai aukšty bėse už savo dorybę ir kantrybę, kad tuo tarpu likusieji vargo kruvinoj vergyboj be kokio spin dulėlio vilties kuomet tuomet liuosais save regėti; niekšai doras negalėjo be širdgilo rymoti, atminęs savo ateinančias nelaimas.