Ordino magistras ir broliai užkariavo pagudėnų valdytą Heilsbergo pilį, jos žmones išžudė arba paėmė į nelaisvę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 148
Magistras ir broliai, sujaudinti šio liūdno įvykio, pasiryžo atkeršyti už nužudytuosius, subūrė visas savo karines jėgas ir, įsibrovę į Pagudės žemę, skersai ir išilgai ją nusiaubė, plėsdami ir degindami, žudydami vyrus, o moteris bei vaikus išsivarydami į nelaisvę. Be to, užkariavo Heilsbergo pilį, kuri tuo metu buvo pagudėnų rankose, vienus žmones išsivarydami į nelaisvę, o kitus išžudydami, ir nuo to laiko Prūsijos žemėje įsiviešpatavo taika. 172 (167).
Pasak kai kurių, ilgainiui Varmės žemėje dar buvo pastatytos Brunsbergo259 ir Heilsbergo pilys260, o Galindos žemėje — vienas miestas261, o jų apsaugai ten palikta daug brolių ir ginklanešių.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 349
Nuo Marienburgo mūrų pasitraukęs, Vytautas prie Heilsbergo susitiko su Livonijos maršalu B. Hevelmannu ir pradėjo taikos derybas. c.
Kurše sudeginus Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė buvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau į Prūsiją.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 104
105 ## Puslapis 104 bėgti; Saksonijos riteris Gebhardas, pavijęs to būrio paskutinę eilę, kalaviju nukirto vienam raiteliui galvą, tačiau lavonas be galvos bėgo kaip bėgęs nė nesusvyravęs daugelį varstų, nesitraukdamas iš bėgančiųjų rikiuotės ir nenukrisdamas nuo žirgo. Sudeginus po to Kurše Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė buvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau — į Prūsiją. Tenai, nusiaubus Sembą, buvo apsuptas Karaliaučiaus miestas, čekų karaliaus Otokaro visai neseniai įkurtas.
Prūsai Heilsbergo pilį apsupo trimis kariuomenėmis ir trimis apgulos pabūklais.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 117
Neilgai trukus prūsai su trimis kariuomenėmis ir trimis apgulos pabūklais [machinis] bei kitokiais įtaisais apsupo Varmės vyskupo pilį Heilsbergą.