Santrauka
kariuomenei įsiveržti į Mažąją Lietuvą ligi Karaliaučiaus, Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vokiečių jėgų menkumas Rytų fronte leido Rusijos kariuomenei įsiveržti į Mažąją Lietuvą iki Gumbinės. | c-001 | |
| t-002 Rytų fronte Vokiečių jėgų menkumas leido Rusijos kariuomenei įsiveržti į Mažąją Lietuvą ligi Karaliaučiaus, Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų. | c-002 | |
| t-003 Prūsijoje buvo net oficialiai vartojamas Lietuvos vardas – įsteigtas Lietuvos departamentas, kurio centras Gumbinė, – ilgainiui dėl germanizacijos ir savaiminio lietuvių vokietėjimo lietuvių kalbos vartojimas Prūsijoje siaurėjo, o po Antrojo pasaulinio karo. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vokiečių jėgų menkumas Rytų fronte leido Rusijos kariuomenei įsiveržti į Mažąją Lietuvą iki Gumbinės.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Rytų fronte Vokiečių jėgų menkumas leido Rusijos kariuomenei įsiveržti į Mažąją Lietuvą ligi Karaliaučiaus, Įsru- ties, Gumbinės, Stalupėnų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rytų fronte Vokiečių jėgų menkumas leido Rusijos kariuomenei įsiveržti į Mažąją Lietuvą ligi Karaliaučiaus, Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Rytų fronte Vokiečių jėgų menkumas leido Rusijos kariuomenei įsiveržti į Mažąją Lietuvą ligi Karaliaučiaus, Įsru- ties, Gumbinės, Stalupėnų. Tačiau veikiai vokiečiai išstūmė ru- sų kariuomenę ir įsiveržė į dabartinės Lietuvos teritoriją, ypa- čiai į Suvalkų kraštą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prūsijoje buvo net oficialiai vartojamas Lietuvos vardas – įsteigtas Lietuvos departamentas, kurio centras Gumbinė, – ilgainiui dėl germanizacijos ir savaiminio lietuvių vokietėjimo lietuvių kalbos vartojimas Prūsijoje siaurėjo, o po Antrojo pasaulinio karo.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Nors XVIII a. Prūsijoje buvo net oficia- liai vartojamas Lietuvos vardas – įsteigtas Lietuvos departamentas, kurio centras Gumbinė, – ilgainiui dėl germanizacijos ir savaiminio lietuvių vokietėjimo lietuvių kalbos vartojimas Prūsijoje siaurėjo, o po Antrojo pasaulinio karo, iš Prūsijos pasitraukus seniesiems gyventojams, lietuviš- kai kalbančiųjų nebeliko.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |