Konrado pakviesti lietuviai atėmė Gostininą iš Kujavijos kunigaikščio Vladislovo ir apiplėštą pilį perdavė Konradui. Konrado pakviesti lietuviai atėmė Gostininą iš Kujavijos kunigaikščio Vladislovo ir apiplėštą pilį perdavė Konradui.
Pakviesti Konrado, Čersko Mazovijos kunigaikščio, atėmė iš Kujavijos kunigaikščio Vladislovo Gostininą ir, išžudę dalį įgulos, o dalį su kitu grobiu išsivarę į nelaisvę, atidavė apiplėštą pilį Konradui. Žinoma, visada pavojinga telktis priešą į pagalbą, nes jis trumpą ginklų draugystę gali slaptai panaudoti savo reikalams ir, ištyręs padėtį kaip draugas, vėliau kur kas saugiau veikti kaip priešas; šito susilaukė ir Konradas. Lietuviai, kelerius metus vengę niokoti tolimesnius Mazovijos pakraščius, dabar, be kliūčių kaip sąj ungininkai galėdami žygiuoti šiomis žemėmis į Gostininą, susiviliojo taikos metais visiškai atsistačiusio krašto turtais ir įniko grobstyti, o beieškodami grobio, Įsitraukė į karą; vos parsigabenę namo grobį iš Gostinino, jie su stambesnėmis jėgomis sugrįžo į Konrado valdas, staiga iš sąjungininkų virtę priešais.
Lietuviai stojo į kovą siekdami užimti Gostininą, miestą su gynybine pilimi, o jį užkariavę išžudė įgulą, paėmė belaisvių ir apiplėšė miestą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Jie stojo į kovą siekdami užimti Gostininą, miestą, turintį gynybinę pilį. Užkariavę jį, išžudė įgulą, paėmė belaisvių, sugrobė viską, ką mieste galėjo rasti, ir taip nusiaubę paliko Konradui.