Konrado pakviesti lietuviai atėmė Gostininą iš Kujavijos kunigaikščio Vladislovo ir apiplėštą pilį perdavė Konradui. Konrado pakviesti lietuviai atėmė Gostininą iš Kujavijos kunigaikščio Vladislovo ir apiplėštą pilį perdavė Konradui.
Pa kviesti Konrado, Čersko Mazovijos kunigaikščio, at ėmė iš Kujavijos kunigaikščio Vladislovo Gostininą ir, išžudę dalį įgulos, o dalį su kitu grobiu išsivarę į ne laisvę, atidavė apiplėštą pilį Konradui. Žinoma, visada pavojinga telktis priešą į pa galbą, nes jis trumpą ginklų draugystę gali slaptai panau doti savo reikalams ir, išty ręs padėtį kaip draugas, vė liau kur kas saugiau veikti kaip priešas; šito susilaukė ir Konradas. Lietuviai, kelerius metus vengę niokoti to limesnius Mazovijos pakraščius, dabar, be kliūčių kaip sąj ungininkai galėdami žygiuoti šiomis žemėmis į Gos tininą, susiviliojo taikos metais visiškai atsistačiusio krašto turtais ir įniko grobstyti, o beieškodami grobio, Įsitraukė į karą; vos parsigabenę namo grobį iš Gos- tinino, jie su stambesnėmis jėgomis sugrįžo į Konrado valdas, staiga iš sąjungininkų virtę priešais.
Lietuviai stojo į kovą siekdami užimti Gostininą, miestą su gynybine pilimi, o jį užkariavę išžudė įgulą, paėmė belaisvių ir apiplėšė miestą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Jie \nstojo į kovą siekdami užimti Gostininą, miestą, turintį \ngynybinę pilį. Užkariavę jį, išžudė įgulą, paėmė belais\nvių, sugrobė viską, ką mieste galėjo rasti, ir taip nu\nsiaubę paliko Konradui.