vieta

Goštautų mūras

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar bū­ damas Vilniaus vyskupijos koadju­ torius, su broliu gavo palikimo mū­ rinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. Kardinolas Radvila dalyje, vadinamoje Goštautų mūru, įrengė koplyčią, kurioje ilgai buvo lai­ komos pamaldos, ir pats kurį laiką gyveno, todėl jam duotas Kardinali­ jos vardas.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Jurgis Radvila, dar būdamas Vilniaus vyskupijos koadjutoriumi, su broliu paveldėjo Goštautų vardu vadintą mūrinį namą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mes cituojame tik tuos, kuriuos matėme patys. 70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar bū­ damas Vilniaus vyskupijos koadju­ torius, su broliu gavo palikimo mū­ rinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. Jono bažnyčią, visą mū­ rinį.
t-002vidutinis

Kardinolas Radvila Goštautų mūru vadintoje dalyje įrengė koplyčią, kurioje ilgai buvo laikomos pamaldos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Marijos Magdalenos baž­ nyčios, po dešine ranka Skapo gatvėje ant paties kampo esantį ir vadinamą Skapo vardu". Kardinolas Radvila dalyje, vadinamoje Goštautų mūru, įrengė koplyčią, kurioje ilgai buvo lai­ komos pamaldos, ir pats kurį laiką gyveno, todėl jam duotas Kardinali­ jos vardas. Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo - kartu sujungti Albrechto Radvilos lai­ kais, gavo bendrą Kardinalijos pa­ vadinimą, išlikusį iki mūsų laikų.
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 2 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)22