t-001vidutinis
Narbutas perduoda padavimą, kad prie Girkų kaimo Lydos apskrityje augę seni medžiai buvo šventojo miško liekana.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 264
263\n\n## Puslapis 263\n\nlai, po jų - tuopos - baltosios, sidabrinės. Lydos apskrityje,\nprie Girkų kaimo, tikrojoje Lietuvoje, yra plotas tokių me\ndžių, labai senų ir gražiai augančių; apie juos esama padavi\nmo, kad tai liekana šventojo miško, kuris buvo mirtinai per\nsekiojamųjų prieglobstis, o nematoma jėga, sauganti tokius\nžmones, stebuklingu būdu juos maitinusi, kol jie ten gyven\ndavę.\nLietuvių prisirišimas prie šventųjų miškų neišnyko iš kar\nto, pasikeitus tikėjimui; vietos dokumentuose, senesniuose už\nXVIII amžių, tarp reikšmingesnių nekilnojamojo turto objektų\nrandame nuolat minimus miškus: kartais kalbama apie mišką\nsu kovarniais, tai reikštų seniai suaugusį mišką, nes tie paukš\nčiai yra įpratę krauti lizdus aukščiausiuose medžiuose, tan\nkiausiame miške ar nuošaliausiose vietose.