Ji veždavo savo prekes Nemunu; iš Nemuno kelias ėjo per jo šaką Giliją; pasiekus Kuršmares, toliau būdavo plaukiama Deimena pro Labguvą į Prieglių, juo — pro Karaliaučių į Aistmares, iš čia — Nogatu į Vyslą, pagaliau į Dancigą.
Iš mano tyrimų paaiškėja, kad ne tik mano kaimelyje, bet ir daugelyje tikrosios Lietuvos vietų yra įvairių vietovių, vadinamų Kronie. Už Tilžės, žemiau Vingio (Winge) dvaro, prie Sancinės, kur Nemunas išsišakoja į dvi atšakas - Giliją ir Rusnę, prarasdamas savo pavadinimą, buvo apkasas, arba piliakalnis, vietinių vadinamas Kroniszkas - Pilnis, tai yra Kruonio (Kronu) pilimi. Ties Prienais, kur Nemunas daro pusračio vingį, pastebėjau pil i a k ai n Į Krono-kilpinie, tai yra Kruonio kilpą (Luk Kronu).
Iki 1617 m. Gilijos tiesinimo ir gilinimo darbai pasistūmėjo į priekį tiek, kad upė vėl tapo laivybinga.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Hercogui rūpėjo muitai, ir jie taip pat buvo paskelbti. Iki 1617 m. Gilijos tiesinimo ir gilinimo darbai pasistūmėjo į priekį tiek, kad upė vėl tapo laivybinga.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)