Narbutas darė išvadą, kad Gerų kraštas plytėjo abiejose Dnepro pakrantėse, o jo vidurys buvo Rogačiovas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 377
Smulkiau panagrinėsime mūsų stebėjimus. 1810 metais kaip inžinierius, įpareigotas parinkti tinkamą tvirtovei vietą tarp Mogiliovo ir Kijevo, galėjau pakankamai sukaupti medžiagos, susijusios su mūsų aptariamu dalyku, kuris visuomet buvo mano mėgstamiausias užsiėmimas*. Iš to darau išvadą, jog Gerų kraštas plytėjo abiejose Dnepro pakrantėse, kur viename plote sukaupta gana daug pilkapių, panašių į šen bei ten išmėtytus kapinynus, šio krašto vidurys yra Rogačiovas, kurio apylinkėse esama gausiausių pilkapių rinkinių.
Iš to darau išvadą, jog Gerų kraštas plytėjo abie jose Dnepro pakrantėse, kur viename plote sukaupta ga na daug pilkapių, panašių į šen bei ten išmėtytus kapi nynus, šio krašto vidurys yra Rogačiovas, kurio apylin kėse esama gausiausių pilkapių rinkinių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 377
Smulkiau panagrinėsime mūsų stebėjimus. 1810 metais kaip inžinierius, įpareigotas parinkti tinkamą tvirtovei vietą tarp Mogiliovo ir Kijevo, galėjau pakankamai sukaupti medžiagos, susijusios su mūsų aptariamu dalyku, kuris visuomet buvo mano mėgstamiausias užsiėmimas*. Iš to darau išvadą, jog Gerų kraštas plytėjo abiejose Dnepro pakrantėse, kur viename plote sukaupta gana daug pilkapių, panašių į šen bei ten išmėtytus kapinynus, šio krašto vidurys yra Rogačiovas, kurio apylinkėse esama gausiausių pilkapių rinkinių.
Narbutas Gerų kraštą siejo su Herodoto minėta vieta, kur skitai nuo Dnepro žemupio esą veždavo laidoti mirusiuosius.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.