Ragainės broliai apyaušryje slapta įsibrovė į Gedimino pilies papilį ir sudegino jį iki pamatų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 256
Apie Gedimino pilies ir jos papilio sudeginimą\n\n Tuo pat metu Ragainės broliai su savo valdiniais apyaušryje, kai lietuviai dar miegojo,\nslaptai įsibrovė į Gedimino pilies papilį ir jį visą su žmonėmis, moterimis ir vaikais bei\nvisais namų apyvokos daiktais iki pamatų sudegino, išskyrus 12 vyrų, kurie, pabėgę į\npilį, išvengė mirties nuosprendžio.\n\n\n\n\n 16.
1317 m. vasarą Gedimino pilies pilėnai apgynė pilį, nors Ordino broliams pavyko visiškai sudeginti papilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 213
Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti. Trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo ir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais kaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į nelaisvę, o daugybę vyrų nukovė.
Ordino brolių vėliava su sąjungininkais nuo ryto iki pietų stovėjo prieš Gedimino pilį ant kalno.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 199
Tačiau brolių vėliava su savo\nsąjungininkais nuo ryto iki pietų stovėjo prieš Gedimino pilį557 ant kalno, kur minėtasis\ngrafas iš Hoinbergo bei daugybė kitų kilmingųjų buvo įšventinti į riterius. Kai brolių\nkariuomenė patraukė atgal, ji surengė pasalas ir nukovė daugiau nei 20 lietuvių, kurie\njuos persekiojo.
Fridrichas iš Libencelės su 150 vyrų slapta priėjo prie Gedimino pilies, bet įspėti pilėnai pilį apgynė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 213
Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti. Trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo ir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais kaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į nelaisvę, o daugybę vyrų nukovė.
Guillaume de Machaut rašė, kad 1357 m. žygyje pilgrimai, be Medvėgalio, paėmė Kvėdarną, Gedimino pilį, Gegužkalnį ir Aukaimį.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 242
Šis žygis, kuriame buvo daug svečių iš visur, net iš Anglijos, paminėtas ne tik ordino kronikose, bet ir žygyje dalyvavusio prancūzų poeto Guillaume de Machaut 1357 m. rašytame veikale « Confort d’Ami » (« Draugo parama »). Poetas išskaičiavo, jog pilgrimai esą, be Medvėgalio (Medouagle), dar paėmę keturias pilis (Kvėdarną, Gedimino pilį, Gegužkalnį, Au kaimį). Žemaičiai Medvėgalyje gana atkakliai gynęsi, tačiau prie šui padegus pilį, turėję pasiduoti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Trečią dieną po to tas pat brolis Eberhardas su savo kariuomene staiga įsiveržė, kaip, beje, magistro ir buvo iš anksto nurodyta, į Lietuvos valsčių, vardu Pagraudė, ir nusiaubė didžiąją jo dalį, degindamas ir plėšdamas. Tačiau brolių vėliava su savo sąjungininkais nuo ryto iki pietų stovėjo prieš Gedimino pilį557 ant kalno, kur minėtasis grafas iš Hoinbergo bei daugybė kitų kilmingųjų buvo įšventinti į riterius. Kai brolių kariuomenė patraukė atgal, ji surengė pasalas ir nukovė daugiau nei 20 lietuvių, kurie juos persekiojo.