Per Gdanską Abiejų Tautų Respublika XVII–XVIII a. aprūpino Vakarus javais, gabendama juos į Amsterdamą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 17
Taigi Abiejų Tautų Respublika:\n•\t aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, \n•\t sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir \nbajoriškosios demokratijos tradiciją, \n•\t Vilnius XVI–XVIII a. tapo vienintele stovinčia ant dviejų pasaulių \nribos Europos sostine, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pa-\nsauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir „Šiaurės Jeruzalė“,\n•\t iškėlė plačiausios poveikio erdvės ir vieną seniausių Vidurio Euro-\npoje Vilniaus universitetą, turintį savitas misionierių, kankinių ir \nšventųjų, poetų, retorikų ir logikų tradicijas,\n•\t išpuoselėjo europiniu mastu reikšmingą Vilniaus baroko architek-\ntūros mokyklą,\n• sukūrė teisinę tradiciją, kuri XVI a. davė sistemingiausius Europoje \nteisės kodeksus – Lietuvos Statutus, o 1791 m. kartu su Lenkija – \nkonstituciją, tapusią ankstyviausia rašytine konstitucija Europoje.
Kai kurie klaipėdiškiai lietuvininkai siekė laisvojo miesto statuso, panašaus į Dancigo, dabartinio Gdansko, statusą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 16
Beje, ne visi klaipė-\ndiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ \nstatuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)).
Vytauto laikais Vilniaus prekybiniai ryšiai jau siekė Gdanską ir Sileziją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 228
Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pir momis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo ga rantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet.
XVI a. antroje pusėje Gdanske buvo saugotos kelios Dusburgiečio kronikos rankraštinės ištraukos.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 19
Išliko keletas kronikos rankraštinių ištraukų, saugotų Gdanske (XVI a. II-oji pusė) bei\nElbinge (XVII a.)77.
Kova dėl Livonijos labiausiai domino didesnio uosto neturėjusią Lietuvą, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 86
Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suin-\nteresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko \nuostą.
Kai kurie Klaipėdos krašto lietuvininkai siekė laisvojo miesto statuso, panašaus į Dancigo, dabartinio Gdansko.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 16
Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietu- vos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai. Beje, ne visi klaipė- diškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)). Pagrindiniai Lietuvos istorijos metmenys Taigi, bendriausias Lietuvos istorijos modelis būtų toks: tarp miškingosios Rytų Europos priešistorinių archeologinių kultūrų 3–2 tūkstančiai metų prieš Kristų atsirado baltų kultūra.
Antra vertus, Vyslos baseine škutas buvo labai paplitęs laivas, dažniausiai naudotas grūdams į Gdanską gabenti.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 246
Lietuvos muitinių knygose škutas neminimas, vyrauja vytinė ir tik retkarčiais pasitaiko strugas, botas ar perga. Antra vertus, Vyslos baseine škutas buvo labai paplitęs laivas, dažniausiai naudotas grūdams į Gdanską gabenti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, numanu, kad škutas buvo tokios pat pa- skirties laivas kaip vytinė, tik didesnis ir prabangiau įrengtas.
Dar svarbesni buvo upeiviai, žmonės, susiję su prekių gabenimu Nemunu, Nerimi, Prūsijos vandens keliais iki Karaliaučiaus ir Gdansko ar iš ten.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 271
Todėl laivų statyklos reikšmė kalbamo laikotarpio Kauno miesto gyvenime buvo išskirtinė. Dar svarbesni buvo upeiviai, žmonės, susiję su prekių gabenimu Nemunu, Nerimi, Prūsijos vandens keliais iki Karaliaučiaus ir Gdansko ar iš ten. Laivavedžiai ir laivų įgulų nariai išsiskyrė Kauno miestiečių bendruomenėje ir dėl darbo pobūdžio, mat nuolat buvo kelyje, ir dėl darbo santykių - jie buvo samdiniai, ir dėl dažnai jungiamų upeivių pareigų ir prekybos operacijų.
Kauno miestiečiai, ypač pirkliai, pasklisdavo po visą regioną, į kurį įėjo Lietuva, Lenkija, Prūsija, Livonija, bet dažniausiai ir gausiausiai lankėsi Prūsų miestuose: Gdanske, Karaliaučiuje, Torunėje.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 373
Savaime suprantama, kad ėmę masiškai statydintis mūrnamius kauniečiai sekė matytais pavyzdžiais. Kauno miestiečiai, ypač pirkliai, pasklisdavo po visą regi- oną, į kurį įėjo Lietuva, Lenkija, Prūsija, Livonija, bet dažniausiai ir gausiausiai lan- kėsi Prūsų miestuose: Gdanske, Karaliaučiuje, Torunėje. Šie miestai dar iš viduram- žių paveldėjo tvirtas raudonų plytų gotikos architektūrinio stiliaus tradicijas, kurios klestėjo ir XVI a.
Gdansko alus minimas tarp importuotų alaus rūšių, kurios buvo geriamos.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 10
Beje, šaltiniai mini ir gertus \nimportuotus vokišką144 bei Gdansko alų145.