Narbutas spėja, kad Lela-Upė galėjo būti viena iš upių, įtekančių į Engūrės ežerą. Tačiau, nepaisant latviško pavadinimo, ši upė, tiesą sakant, šiandien mums nežinoma, bet ma nome, jog tai turėjo būti kažkuri į Engūrės ežerą įtekanti upė. Visa tai rodo, kad minėtų agazirų žemė buvusi prie Engūrės ežero, pavadinto jų vardu, o jie patys buvo lietu vių gentis ir, kaip rodo pavadinimas, šaka hirių kartos, kuri buvo tokia sena kaip ir jų kaimynystė Uždneprėje su gelonais ir budinais (. 268).
Žodis Upe lietu vių kalba ir jos dialektais reiškia upę3; vadinasi, šių upių būtina ieškoti lietuvių žemėje, kur gyveno lietuvių gen tys. Leela yra latvių kalbos būdvardis, Leela-Uppe reiš kia Didelę upę4. Tačiau, nepaisant latviško pavadinimo, ši upė, tiesą sakant, šiandien mums nežinoma, bet ma nome, jog tai turėjo būti kažkuri į Engūrės ežerą įtekanti upė. Ant jos krantų, gal prie žiočių, buvo miestas Uppe- leela; iš čia svetimšaliai autoriai mini Apuliją. O Anger upės žinomos dvi: viena įteka į Ventą iš jos dešiniosios pakrantės, antra — į Engūrės ežerą.
Tačiau, nepaisant latviško pavadinimo, ši upė, tiesą sakant, šiandien mums nežinoma, bet ma nome, jog tai turėjo būti kažkuri į Engūrės ežerą įtekanti upė.
Žodis Upe lietu vių kalba ir jos dialektais reiškia upę3; vadinasi, šių upių būtina ieškoti lietuvių žemėje, kur gyveno lietuvių gen tys. Leela yra latvių kalbos būdvardis, Leela-Uppe reiš kia Didelę upę4. Tačiau, nepaisant latviško pavadinimo, ši upė, tiesą sakant, šiandien mums nežinoma, bet ma nome, jog tai turėjo būti kažkuri į Engūrės ežerą įtekanti upė. Ant jos krantų, gal prie žiočių, buvo miestas Uppe- leela; iš čia svetimšaliai autoriai mini Apuliją. O Anger upės žinomos dvi: viena įteka į Ventą iš jos dešiniosios pakrantės, antra — į Engūrės ežerą.
Visa tai rodo, kad minėtų agazirų žemė buvusi prie Engūrės ežero, pavadinto jų vardu, o jie patys buvo lietu vių gentis ir, kaip rodo pavadinimas, šaka hirių kartos, kuri buvo tokia sena kaip ir jų kaimynystė Uždneprėje su gelonais ir budinais (. 268).
Tu riu po ranka lotynų kalba parašytą rankraštį apie mūšį, įvykusį 1605 metų rugsėjo 27 dieną, kuriame yra tokia detalė: kai Kuršo kunigaikštis Ketleris atvyko pagelbėti Chodkevičiui, tarp Kuršo bajorų savanorių, išvardytų ten valsčiais, buvo ir 85 riteriai iš Angeširų apskrities1. Visa tai rodo, kad minėtų agazirų žemė buvusi prie En- gūrės ežero, pavadinto jų vardu, o jie patys buvo lietu vių gentis ir, kaip rodo pavadinimas, šaka hirių kartos, kuri buvo tokia sena kaip ir jų kaimynystė Uždneprėje su gelonais ir budinais (§ 268). Tiesą sakant, senovės ty rinėtojai teigia, jog minėti agatirai gyveno Marus, arba Maroszy, upės aukštupyje2. Septynių miestų žemėje*, pa skutiniame amžiuje prieš krikščioniškosios eros pradžią.