vieta

Elbė

5 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 7 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas rašė, kad maldelė buvo rasta runomis išrašyta ant paminklų prie Penės upės, tarp Elbės ir Oderio.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 345

Si maldelė buvo labai iškilminga ir visiems žinoma, ji rasta išra šyta runomis ant paminklų prie Penės upės, tarp Elbės ir Ode rio, krašte, apgyventame vilkijų ir veletabų, kuriame anksčiau gyveno herulai. Užrašo žodžiai buvo tokie: Perkun. Devvajte. ne. muskis. und man'.

t-002vidutinis

Fosas teigė, kad Pitėjas pasiekė tik Reiną arba toliausiai Elbės žiotis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 335

Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir\nmą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado\nBaltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar\ntoliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin\ntojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo.

t-003vidutinis

Graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus, bet rašė eilėmis, pa vyzdžiui, apie argonautų kelionę; romėnai, kaip nuga lėtojai, pažengė toliau, tačiau apie kraštus, esančius už Elbės ir Arkados žiočių, nepaliko jokių rašytinių žinių1.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 335

Tuo remiantis galima suvokti, kaip mažai iš senovės\nautorių įmanoma gauti žinių apie Siaurės kraštus, nes\nvisos jų žinios rėmėsi tik pasakojimais. Graikai, ypač\nmasiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus, bet rašė eilėmis, pa\nvyzdžiui, apie argonautų kelionę; romėnai, kaip nuga\nlėtojai, pažengė toliau, tačiau apie kraštus, esančius už\nElbės ir Arkados žiočių, nepaliko jokių rašytinių žinių1.\nApie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir\nmą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado\nBaltijos salą.

t-004vidutinis

Kai kurie vabzdžiai ramiai susitaikė su savo likimu, kiti iš baimės mėgino gelbėtis ir, įbridę į klampią masę, taip ir sustin go, be to, pasitaiko klampaus skysčio užkluptų poravimosi momentu vabzdžių.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 147

Iš įvairių prielaidų įtikina miausia atrodytų ta, kad ši medžiaga sunkiasi iš jūros dugne esančių uolų kaip gamtinė derva, kuri vėliau kietė ja vandenyje; tai įrodinėja įvairūs stebėjimai, kurių patei kimas užimtų pernelyg daug vietos. Bet visa tai paverčia niekais vienas klausimas: iš kur patenka tie gintare ran dami daiktai ir vabzdžiai? Smėlio, akmenukų, vandens lašų, samanų, lapų, eglės spyglių, musių, bičių, uodų, įvairių kirmėlaičių jūroje pasitaiko labai retai. Kai kurie vabzdžiai ramiai susitaikė su savo likimu, kiti iš baimės mėgino gelbėtis ir, įbridę į klampią masę, taip ir sustin go, be to, pasitaiko klampaus skysčio užkluptų poravimosi momentu vabzdžių.

t-005vidutinis

Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar toliausiai Elbės žiotis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 335

Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar toliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin tojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo. Dažnai jo, kaip venecijiečio Marko Polo, žinios apie Kiniją buvo ilgai išjuokiamos, tačiau vėlesnis keliautojas Barovas, lydė jęs anglų pasiuntinį Makartnį, jo teiginius paverčia šlo vintais jėzuitų aprašymais.

c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir mą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado Baltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar toliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin tojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo.

c-004Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tuo remiantis galima suvokti, kaip mažai iš senovės autorių įmanoma gauti žinių apie Siaurės kraštus, nes visos jų žinios rėmėsi tik pasakojimais. Graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus, bet rašė eilėmis, pa vyzdžiui, apie argonautų kelionę; romėnai, kaip nuga lėtojai, pažengė toliau, tačiau apie kraštus, esančius už Elbės ir Arkados žiočių, nepaliko jokių rašytinių žinių1. Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir mą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado Baltijos salą.