vieta

Durbė

5 teiginiai5 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Mindaugo ir vėlesnių valdovų Lietuva kovojo su Vokiečių ordinu prie Durbės 1260 m.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 10

Mindaugo ir\nvėlesnių Lietuvos valdovų Lietuva turėjo kovoti su Vokiečių or-\ndinu prie Saulės (1236), Durbės (1260) ir gausybėje kitų mūšių\niki pat Žalgirio (1410). Nepaisant pavojų Vakaruose, Lietuvos\n\n1923 m.

t-002aukstas

1260 m. liepos 13 d. prie Durbės žemaičiai sutriuškino jungtinę Vokiečių ir Livonijos ordinų kariuomenę.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 31

Žemaičiai, sutriuškinę jungtinę Vokiečių ir Livonijos ordinų\nkariuomenę prie Durbės 1260 m. liepos 13 d., tarpininkaujant Treniotai,\niš tikrųjų siūlė Mindaugui atsimesti nuo krikščionybės ir pradėti karą su\nLivonija.

t-003vidutinis

Vokiečiai siekė išsaugoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipėdoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 28

Vokiečiai siekė išsau-\ngoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą\n(Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipė-\ndoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris\ngaliausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.\n\nLietuvių pajėgos\n\nEiliuota Livonijos kronika, aprašydama\nSkuodo mūšį (1259 m.

t-004aukstas

Eiliuota Livonijos kronika Durbės mūšio išvakarėse ir pačiame mūšyje mini lietuvius arba „pagonis“.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 28

Lietuvių pajėgos\n\nEiliuota Livonijos kronika, aprašydama\nSkuodo mūšį (1259 m.), mini žemaičius,\nbet vėliau, Durbės mūšio išvakarėse, prie\nVartajų, Georgenburgo ir pačiame mū-\nšyje — tik lietuvius arba „pagonis“.\n\nP.

t-005vidutinis

Tą išgirdusi, meldžionų kariauna ėmė vyti ne tikėlius, kuriuos atrado abaže betimpsančius ties upe Durbe, arba Durbifce.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 379

Tuo tarpu atėjo žinia į abažą mel- džionims dar tebtimpsant, jog 4000 rinktinių že maičių siaubia į pajūrį Žemgalių linkan, ką vien sutinka, tą kauna, drevėj a ar terioja, o ko neveikia, tą degina ir kerta, kas vien krikščioniu vadinas; kur- žemis ar vokytis — visi gursta nuo smurtos kardos įbingusių žemaičių, kurie suėmę daugybes krikš- čionų ir sugrieję neapseikimą grobį gabena jau na mo. Tą išgirdusi, meldžionų kariauna ėmė vyti ne tikėlius, kuriuos atrado abaže betimpsančius ties upe Durbe, arba Durbifce. Vokyčiai paties povy- ziaus žemaičių nusigando, kaipogi vienos rindos meš kenose, kitos briedenose ir taurenose traukšojo, o ant galvų arklių uodegas, tarp ragų kyšančias, vė jai plaikstė, į kurias veizėdamas, aiškiai sakė, jog tenai velnių, ne žmonių, rindos niūkso, patys kyrie- juotieji šalyse pulkuose susiskliautę kiūksojo, ty kodami netarsi likusiuosius vokyčius praryti.