Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
22 teiginiai18 įrašų7 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 22 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–22 iš 22 teiginių
Vytautas liepė atnaujinti pilis Dubysos ir Nemuno krantuose ir atstatyti sudegintą Veliuoną.
PDF 147
Vytautas, norėdamas geriau juose įsigalėti ir atstatyti Ordino nualintą kraštą, liepė atnaujinti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis ir atstatyti sudegintą Ve
Dubysos žiočių saloje 1382 m. spalio 31 d. po šešių dienų derybų buvo surašytos trys sutartys.
PDF 283
Suvažiavus gausiam kryžiuočių aukštų pareigūnų būriui, kuriam vadovavo Prūsų ordino maršalas Konradas von Wallenrod ir Livonijos magistras Vilhelmas von Vrimersheim, Dubysos žiočių saloje 1382.X.31 d., po šešių dienų derybų buvo surašytos trys sutartys^19.
Kryžiuočių viršininkas, Ordino kapitulai sutikus, pavedė Vytautui valdyti Naująją Marienburgo pilį prie Nemuno, žemiau Dubysos įtakos.
PDF 45
Kryžiuočių viršininkas dabar jau labiau Vytautui pasitikėdamas, Ordino kapitulai sutikus, pavedė jam valdyti prie Nemuno, žemiau Dubysos įtakos, Naują Marienburgo pilį. Naujasis Marienburgas pasidarė Vytauto giminių bei šalininkų centras. Čia atvyko ir Vytauto jauniausias brolis Zigmantas, čia persikraustė ir Alšėnų kunigaikštis ir kiti.
Vytautas Dubysos žiotyse, Seredžiuje, atstatė Peštvę, nuo XIX a. žinomą Palemono kalno vardu.
PDF 352
Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2. Ordinas buvo gąsdinamas girdais, kad kunigaikštis « tas pilis pastatęs prieš vokiečius ».
PDF 352
Vytautas teigė, jog pati Klaipėda priklausanti Žemaičių plotui^1. Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2.
Žemaitijos apaštalavimo kelionė vyko Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio ties dabartine Betygala.
PDF 124
Tačiau Vytautas dar dvejus metus užtruko su kitais reikalais (Horodlės unija ir Makro lankymasis) ir tiktai 1413 metų rudenį kartu su Jogaila atvyko į Žemaitiją. Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kunigijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
1382 m. lapkričio pradžioje Jogaila Dubysos upės salelėje sudarė paliaubas su kryžiuočiais.
PDF 54
Tas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimauti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai negrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paaukojo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje sudarė su jais paliaubas. Tačiau ir tai negalėjo pasotinti goduolio Ordino, kuris, priėmęs savo globon Vytautą ir Taut 36 Klausimas, ar Kęstutis pats pasirinkęs mirtį, - juk Skirgaila, važiavęs jo aplankyti, netikėtai rado negyvą, ar nužudytas, o jo žmona kunigaikštienė Birutė paskandinta, - nėra iki šiol aiškus ir rašantiesiems Lietuvos istoriją dera jo imtis.
Į Dubysos salą vyko magistras Konradas Zöllneris von Rotensteinas, komtūrai ir du vyskupai, turėję krikštyti lietuvių kunigaikščius.
PDF 284
19) prie pernykščiai surašytų dokumentų turėjo būti pridėti antspaudai. Ankstybesniu susitarimu Dubysos salon išsirengė vyriausias magistras Konradas Zöllner von Rotenstein, o su juo drauge daug komtūrų ir du vyskupai, kurie turėjo lietuvių kunigaikščius krikštyti. Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas.
Priešui įsiveržus į Dubysos aukštupį, buvo aktyvuotas antrasis gynybos variantas.
PDF 23-24
SAULĖS (ŠIAULIŲ) MUSIS 21 va AS al o a4 mn z o o © a o = = iki Vytauto imperijos ## Puslapis 24 (Upytės) ir Dubysos (Šiaulių) aukštupių regionus. Pirmuoju atveju - gynyba iš esmės tektų Mindaugo vadovaujamai kariuomenei, o juos paremtų žemaičių raiteliai; antruoju atveju - pagrindinė gynybos našta tektų žemaičiams, vadovaujamiems Vykinto, juos vėliau paremtų Mindaugo raiteliai. Kadangi priešas įsiveržė į Dubysos aukštupį, tad buvo aktyvuotas antrasis gynybos variantas.
Žygio į Žemaitiją metu kelias Nemunu vedė iki Dubysos upės ir toliau iki Aukokalnio.
PDF 124
Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kunigijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala.
Dubysos žemupyje suverstų medžių užtvara veikiausiai buvo padaryta po Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo 1363 m.
PDF 263
** (^256) n skyrius: valstybės iškilimas Atrodo, kad Dubysos žemupyje toji suverstų medžių užtvara, skirianti dykrą nuo toliau prasidedančių gyvenviečių, buvo padaryta po Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo (1363). Tada jau visas pietvakarių Žemaičių plotas, ištisai prijungiant ir Mituvos baseiną, buvo virtęs tik bitininkų, medžiotojų ir žvejų lankoma dykra, kurioje nebeliko pastovių sodybų ir kaimų.
Po Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo 1363 m. Dubysos žemupyje, atrodo, buvo padaryta suverstų medžių užtvara.
PDF 263
** (^256) n skyrius: valstybės iškilimas Atrodo, kad Dubysos žemupyje toji suverstų medžių užtvara, skirianti dykrą nuo toliau prasidedančių gyvenviečių, buvo padaryta po Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo (1363). Tada jau visas pietvakarių Žemaičių plotas, ištisai prijungiant ir Mituvos baseiną, buvo virtęs tik bitininkų, medžiotojų ir žvejų lankoma dykra, kurioje nebeliko pastovių sodybų ir kaimų.
Jogaila turėjo Prūsų kryžiuočiams užleisti Žemaičių plotą tarp Livonijos ir Prūsų iki Dubysos upės.
PDF 283
Kaip kitados Mindaugas už Livonijos ordino paslaugas turėjo išdavinėti donacinius dokumentus, taip Jogaila Prūsų kryžiuočiams už ordino « draugiškumą, patarimus, pagalbą, darbą ir įvairų triūsą » turėjo užleisti jam visą Žemaičių plotą tarp abiejų ordino valdų — t. y. Livonijos ir Prūsų—-ligi Dubysos upės.
Konradas Zöllneris von Rotensteinas su komtūrais ir dviem vyskupais išsirengė į Dubysos salą krikštyti lietuvių kunigaikščių.
PDF 284
19) prie pernykščiai surašytų dokumentų turėjo būti pridėti antspaudai. Ankstybesniu susitarimu Dubysos salon išsirengė vyriausias magistras Konradas Zöllner von Rotenstein, o su juo drauge daug komtūrų ir du vyskupai, kurie turėjo lietuvių kunigaikščius krikštyti. Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas.
Naujoji Marienburgo pilis stovėjo prie Nemuno, žemiau Dubysos įtakos.
PDF 45
Tuo pat vardu buvo ir jo krikštatėvis, Ragainės komtūras. Kryžiuočių viršininkas dabar jau labiau Vytautui pasitikėdamas, Ordino kapitulai sutikus, pavedė jam valdyti prie Nemuno, žemiau Dubysos įtakos, Naują Marienburgo pilį. Naujasis Marienburgas pasidarė Vytauto giminių bei šalininkų centras.
Lietuva Žemaičiuose apėmė Šušvės ir Dubysos baseinus, Ventos ir Minijos aukštupius.
PDF 134
Lietuva Žemaičiuose apėmė plotą į vakarus nuo Nevėžio, t. y. Šušvės ir Dubysos baseinus, Ventos ir Minijos aukštupius.
1382 m. spalio 31 d. Dubysos žiočių saloje po šešių dienų derybų buvo surašytos trys sutartys.
PDF 283
Suvažiavus gausiam kryžiuočių aukštų pareigūnų būriui, kuriam vadovavo Prūsų ordino maršalas Konradas von Wallenrod ir Livonijos magistras Vilhelmas von Vrimersheim, Dubysos žiočių saloje 1382.X.31 d., po šešių dienų derybų buvo surašytos trys sutartys^19.
1413 m. Vytautas ir Jogaila Nemunu keliavo iki Dubysos upės, o ja pasiekė Aukokalnį ties dabartine Betygala.
PDF 124
Tačiau Vytautas dar dvejus metus užtruko su kitais reikalais (Horodlės unija ir Makro lankymasis) ir tiktai 1413 metų rudenį kartu su Jogaila atvyko į Žemaitiją. Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kunigijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
Vytautas liepė atnaujinti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis.
PDF 147
Vytautas, norėdamas geriau juose įsigalėti ir atstatyti Ordino nualintą kraštą, liepė atnaujinti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis ir atstatyti sudegintą Ve
Prie Dubysos žiočių atvykėliai padėjo naujos sodybos, vėliau vadintos Romanova, pamatus.
PDF 58
Taigi šitie arba kiti (apskritai nieko nedrįstu tokiu neaišku reikalu tvirtai sakyti), Venedų, arba Baltijos, jūra įplaukę neplačiu sąsiauriu į Kuršių įlanką, palei krantą nusigavo į Nemuno, arba Chrono, žiotis, kur upė, ilgai tekėdama per Rusią, Lietuvą ir Prūsiją, išsilieja sutelkusi vandenis dvylika atšakų. Plaukdami prieš srovę į krašto gilumą, prie Dubysos žiočių, patogioje vietoje, pakrantėmis išsidriekusioje gražioje lygumoje, padėjo savo naujos sodybos pamatus. Toji sodyba, tada vadinama R om a n o va , paskui Romnove bei Romove, vėliau tapo vyriausiojo lietuvių žynio Krivės Krivaičio būstine, kurią, Gediminui viešpataujaut, iš pamatų išgriovė vokiečių ordino vienuoliai riteriai, paprastai vadinami kryžiuočiais.
Narbutas nurodė, kad žemiau Dubysos žiočių prie Seredžiaus esantis apvalus kalnas vadintas Palemono kalnu.
PDF 219
218 ## Puslapis 218 nikininkų, kaip manė kai kurie8; jo vardas iki šiol skamba Nemuno žemupio kaimiečių lūpose. Prie Sredniko miestelio, lietuviškai Seredžiaus, žemiau Dubysos žiočių, yra atskirtas nuo kitų apvalus kalnas, ant kurio yra pylimas, arba senos piliavietės liekana; šis kalnas iki šiol vadinamas Palemono kalnu (Palemonu Kalnas). Kaimiečiai net žino pasakojimų, vaizduojančių tą žmogų sudievintu didvyriu, ¿imas Didziawiris (žymus didžiavyris).
Pasak Teodoro Narbuto, didysis kunigaikštis su motina ir broliais visam laikui perleido Vokiečių ordinui vakarinę Žemaitijos dalį, kurios riba siekė Dubysos žiotis.
PDF 286-287
Didysis kunigaikštis su savo motina ir broliais visiems laikams perleidžia Vokiečių ordino priklausomybėn ir nuosavybėn vakarinę Žemaitijos dalį, Nemuno vaga jo žemupyje atskirtą nuo 288 Šalavijos, einant aukštyn dešiniuoju krantu net iki Dubysos žiočių, einant dešiniuoju šios upės krantu, taip pat aukštyn iki jos versmių ir Kuršo sienos, tad kas yra tarp tų sienų linijos ir ordino pakraščio - pilys, miestai, valsčiai ir visas šalies plotas turi priklausyti ordinui, be jokio vėliau ir visais laikais kieno nors iš Lietuvos ir viešpataujančios giminės kišimosi
Pasak Teodoro Narbuto, rugpjūčio 15 d. Dubysos saloje vykusiame suvažiavime lietuviams atstovavo abu didieji kunigaikščiai – Vytautas ir Skirgaila, o Ordinui – maršalka Verneris Tetingenas su vyresniaisiais.
PDF 431
Susitarta svarstyti šiuos reikalus. Rugpjūčio 15 dieną Dubysos saloje įvyko suvažiavimas; lietuviams atstovavo abu didieji kunigaikščiai: Lietuvos ir Žemaitijos - Vytautas, Rusios - Skirgaila1 2; ordinui - maršalka Verneris Tetingenas, lydimas kai kurių vyresniųjų.