Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
22 teiginiai18 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 22 teiginiai ir visi 18 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–22 iš 22 rodomų įrašų
Vytautas liepė atnaujinti pilis Dubysos ir Nemuno krantuose ir atstatyti sudegintą Veliuoną.
PDF 147
Vytautas, norėdamas geriau\njuose įsigalėti ir atstatyti Ordino nualintą kraštą, liepė atnaujin\nti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis ir atstatyti sudegintą Ve
Dubysos žiočių saloje 1382 m. spalio 31 d. po šešių dienų derybų buvo surašytos trys sutartys.
PDF 283
Suvažiavus gausiam\nkryžiuočių aukštų pareigūnų būriui, kuriam vadovavo Prūsų ordino\nmaršalas Konradas von Wallenrod ir Livonijos magistras Vilhel\nmas von Vrimersheim, Dubysos žiočių saloje 1382.X.31 d., po šešių\ndienų derybų buvo surašytos trys sutartys^19.
Kryžiuočių viršininkas, Ordino kapitulai sutikus, pavedė Vytautui valdyti Naująją Marienburgo pilį prie Nemuno, žemiau Dubysos įtakos.
PDF 45
Kryžiuočių viršininkas dabar jau labiau Vytautui pasitikė damas, Ordino kapitulai sutikus, pavedė jam valdyti prie Ne muno, žemiau Dubysos įtakos, Naują Marienburgo pilį. Nauja sis Marienburgas pasidarė Vytauto giminių bei šalininkų centras. Čia atvyko ir Vytauto jauniausias brolis Zigmantas, čia persi kraustė ir Alšėnų kunigaikštis ir kiti.
Vytautas Dubysos žiotyse, Seredžiuje, atstatė Peštvę, nuo XIX a. žinomą Palemono kalno vardu.
PDF 352
Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad\ndešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas\npasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje)\natstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2.\nOrdinas buvo gąsdinamas girdais, kad kunigaikštis « tas pilis pasta\ntęs prieš vokiečius ».
PDF 352
Vytautas teigė, jog pati Klaipėda priklausanti\nŽemaičių plotui^1. Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad\ndešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas\npasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje)\natstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2.
Žemaitijos apaštalavimo kelionė vyko Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio ties dabartine Betygala.
PDF 124
Tačiau Vytautas dar dvejus metus už truko su kitais reikalais (Horodlės unija ir Makro lankymasis) ir tiktai 1413 metų rudenį kartu su Jogaila atvyko į Žemaitiją. Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni gijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
1382 m. lapkričio pradžioje Jogaila Dubysos upės salelėje sudarė paliaubas su kryžiuočiais.
PDF 54
Tas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimau\nti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai ne\ngrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paauko\njo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje\nsudarė su jais paliaubas. Tačiau ir tai negalėjo pasotinti go\nduolio Ordino, kuris, priėmęs savo globon Vytautą ir Taut\n36\nKlausimas, ar Kęstutis pats pasirin\nkęs mirtį, - juk Skirgaila, važiavęs\njo aplankyti, netikėtai rado negyvą,\nar nužudytas, o jo žmona kunigaikš\ntienė Birutė paskandinta, - nėra iki\nšiol aiškus ir rašantiesiems Lietuvos\nistoriją dera jo imtis.
Į Dubysos salą vyko magistras Konradas Zöllneris von Rotensteinas, komtūrai ir du vyskupai, turėję krikštyti lietuvių kunigaikščius.
PDF 284
19) prie pernykščiai surašytų dokumentų turėjo būti pridėti antspaudai. Ankstybesniu susitarimu Dubysos salon išsirengė vyriausias magis tras Konradas Zöllner von Rotenstein, o su juo drauge daug kom tūrų ir du vyskupai, kurie turėjo lietuvių kunigaikščius krikštyti. Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas.
Priešui įsiveržus į Dubysos aukštupį, buvo aktyvuotas antrasis gynybos variantas.
PDF 23-24
SAULĖS (ŠIAULIŲ) MUSIS 21\n\nva\nAS\nal\no\na4\nmn\nz\no\no\n©\na\no\n=\n=\n\niki Vytauto imperijos\n\n## Puslapis 24\n\n(Upytės) ir Dubysos (Šiaulių) aukštu-\npių regionus. Pirmuoju atveju - gynyba\niš esmės tektų Mindaugo vadovaujamai\nkariuomenei, o juos paremtų žemaičių\nraiteliai; antruoju atveju - pagrindinė\ngynybos našta tektų žemaičiams, vado-\nvaujamiems Vykinto, juos vėliau paremtų\nMindaugo raiteliai. Kadangi priešas įsi-\nveržė į Dubysos aukštupį, tad buvo akty-\nvuotas antrasis gynybos variantas.
Žygio į Žemaitiją metu kelias Nemunu vedė iki Dubysos upės ir toliau iki Aukokalnio.
PDF 124
Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni\ngijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir\nja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala.
Dubysos žemupyje suverstų medžių užtvara veikiausiai buvo padaryta po Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo 1363 m.
PDF 263
**\n\n\n(^256) n skyrius: valstybės iškilimas\nAtrodo, kad Dubysos žemupyje toji suverstų medžių užtvara, ski\nrianti dykrą nuo toliau prasidedančių gyvenviečių, buvo padaryta\npo Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo (1363). Tada jau visas\npietvakarių Žemaičių plotas, ištisai prijungiant ir Mituvos baseiną,\nbuvo virtęs tik bitininkų, medžiotojų ir žvejų lankoma dykra,\nkurioje nebeliko pastovių sodybų ir kaimų.
Po Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo 1363 m. Dubysos žemupyje, atrodo, buvo padaryta suverstų medžių užtvara.
PDF 263
**\n\n\n(^256) n skyrius: valstybės iškilimas\nAtrodo, kad Dubysos žemupyje toji suverstų medžių užtvara, ski\nrianti dykrą nuo toliau prasidedančių gyvenviečių, buvo padaryta\npo Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo (1363). Tada jau visas\npietvakarių Žemaičių plotas, ištisai prijungiant ir Mituvos baseiną,\nbuvo virtęs tik bitininkų, medžiotojų ir žvejų lankoma dykra,\nkurioje nebeliko pastovių sodybų ir kaimų.
Jogaila turėjo Prūsų kryžiuočiams užleisti Žemaičių plotą tarp Livonijos ir Prūsų iki Dubysos upės.
PDF 283
Kaip kita\ndos Mindaugas už Livonijos ordino paslaugas turėjo išdavinėti\ndonacinius dokumentus, taip Jogaila Prūsų kryžiuočiams už ordino\n« draugiškumą, patarimus, pagalbą, darbą ir įvairų triūsą » turėjo\nužleisti jam visą Žemaičių plotą tarp abiejų ordino valdų — t. y.\nLivonijos ir Prūsų—-ligi Dubysos upės.
Konradas Zöllneris von Rotensteinas su komtūrais ir dviem vyskupais išsirengė į Dubysos salą krikštyti lietuvių kunigaikščių.
PDF 284
19) prie pernykščiai surašytų dokumentų turėjo būti pridėti antspaudai. Ankstybesniu susitarimu Dubysos salon išsirengė vyriausias magis tras Konradas Zöllner von Rotenstein, o su juo drauge daug kom tūrų ir du vyskupai, kurie turėjo lietuvių kunigaikščius krikštyti. Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas.
Naujoji Marienburgo pilis stovėjo prie Nemuno, žemiau Dubysos įtakos.
PDF 45
Tuo pat vardu buvo ir jo krikš tatėvis, Ragainės komtūras. Kryžiuočių viršininkas dabar jau labiau Vytautui pasitikė damas, Ordino kapitulai sutikus, pavedė jam valdyti prie Ne muno, žemiau Dubysos įtakos, Naują Marienburgo pilį. Nauja sis Marienburgas pasidarė Vytauto giminių bei šalininkų centras.
Lietuva Žemaičiuose apėmė Šušvės ir Dubysos baseinus, Ventos ir Minijos aukštupius.
PDF 134
Lietuva Žemaičiuose apėmė plotą į vakarus nuo Nevėžio, t. y.\nŠušvės ir Dubysos baseinus, Ventos ir Minijos aukštupius.
1382 m. spalio 31 d. Dubysos žiočių saloje po šešių dienų derybų buvo surašytos trys sutartys.
PDF 283
Suvažiavus gausiam\nkryžiuočių aukštų pareigūnų būriui, kuriam vadovavo Prūsų ordino\nmaršalas Konradas von Wallenrod ir Livonijos magistras Vilhel\nmas von Vrimersheim, Dubysos žiočių saloje 1382.X.31 d., po šešių\ndienų derybų buvo surašytos trys sutartys^19.
1413 m. Vytautas ir Jogaila Nemunu keliavo iki Dubysos upės, o ja pasiekė Aukokalnį ties dabartine Betygala.
PDF 124
Tačiau Vytautas dar dvejus metus už truko su kitais reikalais (Horodlės unija ir Makro lankymasis) ir tiktai 1413 metų rudenį kartu su Jogaila atvyko į Žemaitiją. Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni gijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
Vytautas liepė atnaujinti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis.
PDF 147
Vytautas, norėdamas geriau\njuose įsigalėti ir atstatyti Ordino nualintą kraštą, liepė atnaujin\nti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis ir atstatyti sudegintą Ve
Prie Dubysos žiočių atvykėliai padėjo naujos sodybos, vėliau vadintos Romanova, pamatus.
PDF 58
Taigi šitie arba kiti (apskritai nieko ne drįstu tokiu neaišku reikalu tvirtai sakyti), Venedų, arba Baltijos, jūra įplaukę neplačiu sąsiauriu į Kuršių įlanką, palei krantą nusigavo į Nemuno, arba Chrono, žiotis, kur upė, ilgai tekėdama per Rusią, Lietuvą ir Prūsiją, išsilieja sutelkusi vandenis dvylika atšakų. Plaukdami prieš srovę į krašto gilumą, prie Dubysos žiočių, patogioje vietoje, pakrantėmis išsidriekusioje gražioje lygumoje, padėjo savo naujos sodybos pama tus. Toji sodyba, tada vadinama R om a n o va , paskui Romnove bei Romove, vėliau tapo vyriausiojo lietuvių žynio Krivės Krivaičio būstine, kurią, Gediminui vieš- pataujaut, iš pamatų išgriovė vokiečių ordino vienuo liai riteriai, paprastai vadinami kryžiuočiais.
Narbutas nurodė, kad žemiau Dubysos žiočių prie Seredžiaus esantis apvalus kalnas vadintas Palemono kalnu.
PDF 219
218\n\n## Puslapis 218\n\nnikininkų, kaip manė kai kurie8; jo vardas iki šiol skamba Ne\nmuno žemupio kaimiečių lūpose. Prie Sredniko miestelio, lie\ntuviškai Seredžiaus, žemiau Dubysos žiočių, yra atskirtas nuo\nkitų apvalus kalnas, ant kurio yra pylimas, arba senos piliavie-\ntės liekana; šis kalnas iki šiol vadinamas Palemono kalnu (Pa\nlemonu Kalnas).\nKaimiečiai net žino pasakojimų, vaizduojančių tą žmogų\nsudievintu didvyriu, ¿imas Didziawiris (žymus didžiavyris).
Pasak Teodoro Narbuto, didysis kunigaikštis su motina ir broliais visam laikui perleido Vokiečių ordinui vakarinę Žemaitijos dalį, kurios riba siekė Dubysos žiotis.
PDF 286-287
Di dysis kunigaikštis su savo motina ir broliais visiems laikams perleidžia Vokiečių ordino priklausomybėn ir nuosavybėn va karinę Žemaitijos dalį, Nemuno vaga jo žemupyje atskirtą nuo 288 Šalavijos, einant aukštyn dešiniuoju krantu net iki Dubysos žiočių, einant dešiniuoju šios upės krantu, taip pat aukštyn iki jos versmių ir Kuršo sienos, tad kas yra tarp tų sienų linijos ir ordino pakraščio - pilys, miestai, valsčiai ir visas šalies plotas turi priklausyti ordinui, be jokio vėliau ir visais laikais kieno nors iš Lietuvos ir viešpataujančios giminės kišimosi
Pasak Teodoro Narbuto, rugpjūčio 15 d. Dubysos saloje vykusiame suvažiavime lietuviams atstovavo abu didieji kunigaikščiai – Vytautas ir Skirgaila, o Ordinui – maršalka Verneris Tetingenas su vyresniaisiais.
PDF 431
Susitarta svarstyti šiuos reikalus. Rugpjūčio 15 die ną Dubysos saloje įvyko suvažiavimas; lietuviams atstovavo abu didieji kunigaikščiai: Lietuvos ir Žemaitijos - Vytautas, Rusios - Skirgaila1 2; ordinui - maršalka Verneris Tetingenas, lydimas kai kurių vyresniųjų.