Lietuviai derybose su sovietais siekė atgauti lietuviškus Vilniaus krašto rajonus, tarp jų Druskininkus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 185
Lietuviai atkakliai siekė išvengti karinių bazių, išsaugoti savo etnines žemes, atgauti kelis lietuviškus Vilniaus krašto rajonus (Švenčionis ir Druskininkus). Sovietai, pradžioje reikalavę įsileisti 50 000 karių, tą skaičių sumažino iki 20 000.
Teodoro Narbuto pasakojime didysis magistras, galbūt siekdamas paimti Kęstutį, su rinktiniais riteriais slapta prasiskverbė per Užgirio kraštą prie Druskininkų kaimo.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 263
Didysis magistras savo ruožtu sumanė kažkokią ypatingą karo gudrybę, ko gero, numatęs paimti Kęstutį, nes su rinktiniais riteriais, aukštųjų ordino pareigūnų apsuptas, slapčia prasigavo Užgirio kraštu, prie Druskininkų kaimo1, ir staiga iškilo Trakų horizonte.
1858 m. gegužę Skapiškio klebonas P. Sakalauskis, grįždamas iš Druskininkų per Seinų vyskupystę, išgirdo apie ten veikusias blaivybės brolijas.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 61
1858 m. gegužės mėnesį Skapiškio klebonas P. Sakalauskis, grįždamas iš Druskininkų namo per Seinų Vyskupystę, išgirdo, kad čia veikiančios blaivybės brolijos,
Prie Druskininkų kaimo, Gardino apskrityje ir netoli Nemuno, buvo platus pilkapynas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 374
Gardino apskrityje^ prie Druskininkų kaimo, žinomo gydomojo vandens šaltiniais , netoli nuo Nemuno, mačiau platų, daugiau kaip margo dydžio pilkapyną, vėjams nu pusčius smėlį, beveik visiškai atvirą
1841 metais prie Druskininkų atkastoje kapavietėje rasta moneta su Gedimino šeimos herbu Stulpais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 252
Moneta, rasta 1841 metais tik ką atkastoje kapavietėje prie Druskininkų, lauke, kuriame yra daug laidojimų, apie kuriuos čia kalbama. Vienoje pusėje pavaizduotas Gedimino šeimos herbas Stulpai.