Drohičinas

PDF 30

O Vokiečiai apsiėmė tik su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis: Gardinu, Volkovisku, Drohičinu, Melniku, Bielsku, Brestu ir Kamieńcu laikytis taikos kaipo priedangos, kad su pagoniškomis Lietuvos sritimis galį taikos ir nesilaikyti^1 ).

PDF 127-128

112. I1l ## Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambravos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten renkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Atiteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.

PDF 152

); kitais metais Švitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju magistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę prie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Naugarduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir prisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo, net iki Šalčininkų nusigavo51. Visa tai vyko žiemos pabaigoje, tik staigus atodrėkis privertė vokiečių kariuomenę skubinai grįžti į savo kraštą, taigi jie nepriėjo iki sostinės ir penkiolika dienų teplėšė Lietuvą.

PDF 30

O Vokiečiai apsiėmė tik su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis: Gardinu, Volkovisku, Drohičinu, Melniku, Bielsku, Brestu ir Kamieńcu laikytis taikos kaipo priedangos, kad su pagoniškomis Lietuvos sritimis galį taikos ir nesilaikyti^1 ).

PDF 127-128

112. I1l ## Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambravos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten renkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Atiteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.

PDF 111

Todėl, kai Kęstutis ruošėsi nubausti Jogailą, Vytautas išvyko į Drohičiną.

PDF 81

Vytenis taip pat atgavo didžiąją dalį Palenkės (irgi jotvingų žemes, kurias buvo užėmę tie patys Voluinės ir Mozūrų kunigaikščiai), prijungė prie Lietuvos jau Traidenio laikinai užimtą Drohičiną ir Brastą. Tuo būdu savo įpėdiniui, broliui Gediminui, Vytenis paliko jau didelę valstybę su aiškiai nustatyta politikos linija.

PDF 193

Nors Lenkija ir Vladislovas su šituo lietuvių žygiu ir nesutiko, tačiau Lietuva be jokio ryšio su Lenkija išgyveno net 7 metus. Vladislovui 1444 m. žuvus, po trejų metų derybų, lenkai išsirinko tą patį Kazimierą ir savo karalium. O tų 7 metų būvyje Lietuva buvo net pradėjusi su Lenkijos lenininku, Mozūrų kunigaikščiu, karą dėl Drohičino, kurį šis po Zigmanto mirties buvo užėmęs.

PDF 273

Tuo tarpu Jogaila, užkirtęs, kaip jis manė, kelią vidaus nesantarvei, nukreipė jėgas prieš išorinį priešą, norėdamas jį išvyti iš Poleksijos, kurią Jonušas, Mazovijos kunigaikštis, kilus nesutarimams tarp Lietuvos valdovų, buvo neseniai atėmęs iš lietuvių. Iš pradžių nuvedė kariuomenę prie Drohičino; sutikęs čia stiprų pasipriešinimą, ėmė veržliais antJo g a ila atsiim a iš puoliais kamuoti gynėjus, M a z o v ijo s P o lek siją ypač po to, kai Sašinas, kunigaikščio rūmų maršalas, prasiskynė kelią per užpuolėjų eiles ir su šimtine raitelių, ginkluotų ietimis bei arbaletais, prasiveržė į pilį. Vėliau, kai išdavė kurie ne kurie rusai, kai, iš karto padegus keliose vietose pastatus, gynėjai risidūrė tarp plintančios gaisro ugnies ir smarkiai puolančių įtvirtinimus lietuvių, narsusis vyras, nebepajėgdamas spirtis dvigubam pavojui, atidavė Jogailai apdegusią pilį, tai, ko nesunaikino gaisras ir priešas.

PDF 126

O paskui didysis kunigaikštis Kazimieras atvyko į Vilnių ir sėdo valdyti Vilniaus — savo dėdės ir tėvo, didžiojo kunigaikščio Vytauto, sostinės— ir visos Didžiosios Lietuvos, Rusų ir Volynės Kunigaikštystės. Būnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko seniūnu buvo Jurgis Nosuta 8 , paskirtas dar Žygimanto. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakeltas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis pabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti Mykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo daugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

PDF 124

Ne viskam galime įvirtai pritaikyti tai, ką dabar pateikėme, nes turime žinių apie didelį ir galingą jotvingių žygį į Pietų Rusią, Jie tikriausiai ketino pasinaudoti ianuometiniais to krašto sunkumais: mongolai nuolat puldinėjo, o kunigaikščiai vaidijosi tarpusavyje. 1247 metais jotvingiai pasiekė net Holmą prie Ochodzos ir Busavnos; anuomet tai buvo garsūs valsčiai, ir tas kraštas buvo labai nuniokotas. Kunigaikštis Vasilka, išžygiavęs iš Voluinės Vladimiro, jau trečią dieną pasivijo juos prie pat Drohičino (dabar Kobrino apskritis).

PDF 111-112

Vytautas, kartu augęs ir draugavęs su Jogaila, nenorėjo tuo tikėti. Todėl, kai Kęstutis ruošėsi nubausti Jogailą, Vytautas išvyko į Drohičiną. Jogaila tuo metu buvo išsiuntęs kariuomenę į Polocką; čia buvo ir Skirgaila, paskirtas, po sukilusio Andriaus, Polocko kunigaikščiu.

PDF 273

Tuo tarpu Jogaila, užkirtęs, kaip jis manė, kelią vidaus nesantarvei, nukreipė jėgas prieš išorinį priešą, norėdamas jį išvyti iš Poleksijos, kurią Jonušas, Mazovijos kunigaikštis, kilus nesutarimams tarp Lietuvos valdovų, buvo neseniai atėmęs iš lietuvių. Iš pradžių nuvedė kariuomenę prie Drohičino; sutikęs čia stiprų pasipriešinimą, ėmė veržliais antJo g a ila atsiim a iš puoliais kamuoti gynėjus, M a z o v ijo s P o lek siją ypač po to, kai Sašinas, kunigaikščio rūmų maršalas, prasiskynė kelią per užpuolėjų eiles ir su šimtine raitelių, ginkluotų ietimis bei arbaletais, prasiveržė į pilį. Vėliau, kai išdavė kurie ne kurie rusai, kai, iš karto padegus keliose vietose pastatus, gynėjai risidūrė tarp plintančios gaisro ugnies ir smarkiai puolančių įtvirtinimus lietuvių, narsusis vyras, nebepajėgdamas spirtis dvigubam pavojui, atidavė Jogailai apdegusią pilį, tai, ko nesunaikino gaisras ir priešas.

PDF 389

Tai antra pagal dydį suma, daugiau turėjo mokėti Vilnius - 500 kapų grašių ir dar išrengti 300 raitelių. Po Kauno ėjo 100 kapų grašių mokėti turėję Belskas, Drohičinas, Gardinas, Pinskas, Polockas, kiti - dar mažiau. Iš valstybės lietuviškųjų žemių miestų sąraše dar yra Trakai, kurių miestiečiai krikščionys ir karaimai kartu turėjo mokėti 60 kapų grašių, ir Merkinė, turėjusi mokėti 30 kapų grašių.

PDF 309

Per tai buvo įsigyta nemaža dalis valdų, mat kunigaikštis Konradas savo donacijas pasiliko sau, magistrą su kai kuriais riteriais perkeldindamas j Polesę, kur įkurdino juos senoviniame Drohičino mieste, apdovanodamas nemažomis žemių tarp Bugo ir Nuro upių ties Raudonosios Rusios riba valdomis, įpareigodamas saugoti Mozūrijos sienas nuo svetimšalių užpuolimų1.

PDF 223

J. Ižykovičius tapo Drohičino ir Melniko mokesčių rinkėju, 1598 m. gavo Drohičino pakamarės urėdą.

PDF 123

Mazovijos kunigaikštis Konradas XIII amžiaus pradžioje pasiekė Jotvingijoje didelių laimėjimų; dar prieš 1237 metus jam priklausė Drohičinas, nes tuo laiku jis perdavė šį miestą magistrui Henrikui ir jo vienuoliams, Dobrynės riteriams, kaip liudija privilegija, kurią vėliau pateiksime.

PDF 120

ypač Drohičino kunigaikštukas siuntinėjo plėšikų gaujas, kurios neva be jo žinios puldinėjo Mozūriją ir Lenkiją2.