Sąjungininkai nutarė apeiti Drevencos upę pro Alenšteiną, kad tolimesniu keliu pasiektų Marienburgą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 101
Toji pati taryba turėjo išspręsti ir tolimesnį kariuomenių žygiavimą. Buvo nutarta pasitraukti kiek atgal, paskui eiti į šiaurę, kad būtų galima pro Alenšteiną apeiti Drevencos upę ir, nors tolimesniu keliu, pasiekti Marienburgą. Buvo tuojau surasti vadovai ir nustatytas kelias.
Sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauerniku ir rado kryžiuočių saugomą perėjimą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 101
Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauerniku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas. Jie čia jau buvo atvykę iš Sviečės, sustiprinę upės krantus ir apstatę juos patrankomis.
Plėšikautojų būrys per Drevencą įsiveržė į Brodnicos apylinkes, nužudė apie šešiasdešimt žmonių ir padarė Ordinui nuostolių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 86
Tuo laiku kitas plėšikautojų būrys per Drevencą įsiveržė į Brodnicos (Strasburgas) apylinkes, nužudė apie šešiasdešimt žmonių ir padarė Ordinui nuostolių už tūkstantį grivinų*. Taigi per pusantrų metų žuvo apie dvidešimt tūkstančių krikščionių iš Prūsijos, Livonijos ir Dobrynės - vieni krito nuo pagonio kardo, kiti į nelaisvę papuolę.
Sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauerniku.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 101
Zyndramas vedimui mažai turėjo reikšmės; jis kovojo tik prie vyriausios vėliavos, tuo tarpu visos sąjunginės kariuomenės vadovybė atiteko Vytautui. Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauerniku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas.