Teutonų ordino broliai nusiaubė Pabečių valsčiaus Dramenavos kaimą, paėmė belaisvių ir išžudė daug žmonių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 122
Štai todėl,\npalaužę ir išvaikę tuos, kurie gyveno Valdavos, Kvedenavos ir Vargių378 valsčiuose bei\nkaimyninėse vietose, broliai patraukė su kariuomene prieš Pabečių379 valsčių; nusiaubę\nvieną kaimą, vardu Dramenava380, paėmę į nelaisvę ir išžudę daug žmonių, jie išžygiavo\natgal su dideliu grobiu, tačiau priešai, sekdami įkandin, užpuolė juos ir beveik visus\nišsklaidė.
Teutonų ordino broliai nusiaubė Pabečių valsčiaus Dramenavos kaimą ir grįžo su dideliu grobiu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 122
Apie Dramenavos kaimo nusiaubimą ir daugybės sembų žūtį\n\n Vargu ar kas įmanytų surašyti, o kam surašius, vargu ar kas patikėtų, kaip uoliai\nbroliai puldinėjo sembus, norėdami juos vėl pajungti krikščionių tikėjimui. Štai todėl,\npalaužę ir išvaikę tuos, kurie gyveno Valdavos, Kvedenavos ir Vargių378 valsčiuose bei\nkaimyninėse vietose, broliai patraukė su kariuomene prieš Pabečių379 valsčių; nusiaubę\nvieną kaimą, vardu Dramenava380, paėmę į nelaisvę ir išžudę daug žmonių, jie išžygiavo\natgal su dideliu grobiu, tačiau priešai, sekdami įkandin, užpuolė juos ir beveik visus\nišsklaidė.
Dramenava, vėliau vadinta Drebnau, buvo kaimas į pietus nuo Pabečių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 123
380 D. ir Jer.— Dramenow; Dramenava (vėliau — Drebnau), kaimas į pietus nuo\nPabečių (Sch-K; GAO, p. 30).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Vargu ar kas įmanytų surašyti, o kam surašius, vargu ar kas patikėtų, kaip uoliai broliai puldinėjo sembus, norėdami juos vėl pajungti krikščionių tikėjimui. Štai todėl, palaužę ir išvaikę tuos, kurie gyveno Valdavos, Kvedenavos ir Vargių378 valsčiuose bei kaimyninėse vietose, broliai patraukė su kariuomene prieš Pabečių379 valsčių; nusiaubę vieną kaimą, vardu Dramenava380, paėmę į nelaisvę ir išžudę daug žmonių, jie išžygiavo atgal su dideliu grobiu, tačiau priešai, sekdami įkandin, užpuolė juos ir beveik visus išsklaidė. Vis dėlto brolis Henrikas Ulenbušas, labai kilnus vyras, nepasitraukė iš vietos ir taip narsiai pradėjo gintis, kad ir kiti, atgavę jėgas bei drąsą, sugrįžo į mūšio lauką ir nukovė daugybę sembų.