Vieta

Dniepras

21 teiginys15 įrašų23 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 21 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–21 iš 21 teiginių

t-001vidutinis

1395 m. Timūro vadai pasiekė Dnieprą po Tochtamišo sumušimo ir žygio į Rytų Europą.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 54

sumušė Didžiosios ordos chaną Tochtamišą, išvijo jį iš savo valdų, pasiekė Riazanės kunigaikštystę, sustojo Dono regione. Jo vadai pasiekė Dnieprą. Lietuvos valdovas Vytautas, surinkęs didelę kariuomenę, paskelbęs su ja einąs prieš TimūrAksaką.

t-002aukstas

Po 1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšio Algirdas laimėjo ir Dniepro žemupį.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 269

(^262) ii skyrius: valstybės iškilimas Dimitrui, o Naugardą-Sieverską kitam sūnui Kaributui-Dimitrui, kai Černigovo kunigaikštijoje buvo paliktas vietinis kunigaikštis. Algirdo valdos jau pasiekė Okos šaltinius, bet pačias Okos aukštupių kunigaikštijas (Kozielską, Karačevą, Novosilį ir kt.) teužvaldė Vytautas. Sumušdamas totorius 1362 m. prie Būgo prieupio Mėlynųjų Vandenų — « Sine Wody » (arti Juodosios jūros), Algirdas laimėjo ne tik plačią Podoliją, turtingą žemę palei Dniestrą, bet ir patį Dniepro žemupį, kuris tada buvo tuščias^13.

t-003vidutinis

Plinijus du kartus minėjo neurus, pas kuriuos prasideda Dniepras, dar vadintas Borysthenu.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 110

Jis du kartu paminėjo ir « neurus, pas kuriuos Dniepras (Borysthenes) prasideda ». Nuo rytų Pabaltijo krantų į Romos imperiją didėjanti prekyba gintaro, kuris ten buvo aukštai vertinamas, atnešė vieną kitą prošvaistę.

t-004vidutinis

Nemuno ir Dniepro baseinai jungė valstybę su Baltijos ir Juodąja jūromis, todėl jos padėtis buvo patogi prekybai.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 263

Geografinė jo didingos valstybės būklė prekybai buvo gana patogi, nes jos teritorija siekė Baltijos ir Juodųjų jūrų, su kuriomis ją jungė platūs Nemuno ir Dniepro baseinai, Pietų Būgo, Dniestro ir kitos upės. Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie anų laikų prekybos centrai, kaip D.

t-005vidutinis

Algirdas užėmė Dniepro ir Desnos upyno kunigaikštystes, tarp jų Brianską, Trubčevską ir Naugardą Sieverską.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 107

Čia jis užėmė visas Dniepro ir Desnos upyno kunigaikštystes — Brianską, Trubčevską, Naugardą Sieverską, ir kt. Visos tos kunigaikštystės buvo atiduotos valdyti Algirdo sūnums ar brolėnams.

t-006vidutinis

Rugpjūčio pradžioje kariuomenė persikėlė per Dnieprą ir jo kairiuoju krantu patraukė į stepes prie Vorsklos.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 55

Rugpjūčio pradžioje kariuomenė, persikėlusi per Dnieprą, jo kairiuoju krantu patraukė į Šarvinių pirštinių rekonstrukcija stepes, kur laukė prie kairiojo Dniepro intako Vorsklos, prie Ordos valdų paribių, susitiko su Aukso ordos chano Timūr-Kutluko kariuomene.

t-007vidutinis

Nuo 1357 m. Algirdas ėmė įsiviešpatauti Dniepro kairėje ir užėmė didelius plotus Desnos baseine.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 268

Tad Algirdas sėkmingai išnaudojo totorių silpnumą. Jau nuo 1357 m. jis ėmė įsiviešpatauti Dniepro kairėje, užimdamas ten didelius plotus Desnos baseine.

t-008vidutinis

Maskvai palikus Černigovą, Naugardą Sieverską, Starodubą ir Okos paupius, jos sienos jau siekė Dnieprą.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 209

Maskvai buvo paliktas Černigovas, Naugardas Sieverskas, Starodubas ir Okos paupiai. Taigi Maskvos sienos jau siekė Dnieprą. Abi pusės pasižadėjo neliesti viena antrai pripažintų žemių ir laisvai praleisti per savo žemes kitos valstybės pasiuntinius ir pirklius.

t-009aukstas

1362 m. prie Mėlynųjų Vandenų sumušęs totorius, Algirdas laimėjo Podoliją ir Dniepro žemupį.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 269

(^262) ii skyrius: valstybės iškilimas Dimitrui, o Naugardą-Sieverską kitam sūnui Kaributui-Dimitrui, kai Černigovo kunigaikštijoje buvo paliktas vietinis kunigaikštis. Algirdo valdos jau pasiekė Okos šaltinius, bet pačias Okos aukštupių kunigaikštijas (Kozielską, Karačevą, Novosilį ir kt.) teužvaldė Vytautas. Sumušdamas totorius 1362 m. prie Būgo prieupio Mėlynųjų Vandenų — « Sine Wody » (arti Juodosios jūros), Algirdas laimėjo ne tik plačią Podoliją, turtingą žemę palei Dniestrą, bet ir patį Dniepro žemupį, kuris tada buvo tuščias^13.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 269

Sumušdamas totorius 1362 m. prie Būgo prieupio Mėlynųjų Vandenų — « Sine Wody » (arti Juodosios jūros), Algirdas laimėjo ne tik plačią Podoliją, turtingą žemę palei Dniestrą, bet ir patį Dniepro žemupį, kuris tada buvo tuščias^13. Menkai gyvenamoje Podolėje rado sau gerų žemių gausi Algirdo brolio Karijoto šeima.

t-010vidutinis

Vytauto remiamas Kijevas Dniepro upe susisiekė su Juodąja jūra.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 269

Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podolijos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai. Į Kijevą atvykdavo totorių, armėnų, Maskvos, Genujos, Venecijos pirkliai.

t-011aukstas

Prie Dniepro Vytautas dėl šalčių raginamas mesti kovą su totoriais atsakė, kad karą reikia tęsti nepaisant šalčio.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 278

Kai ant Dniepro saviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais, Vytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim, gausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės apie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai.

t-012vidutinis

Ties Lojevu persikelta į dešinįjį Dniepro krantą ir pasukta vakarų kryptimi Mozyriaus bei Slucko link.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 78

Jodami stepėmis tarp Lietuvos ir Maskvos valdų jie kasdien sukardavo maždaug po 25 km ir per 50 dienų įveikė apie 900 km atstumą. Ties Lojevu jie persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir paspartinę žygio tempą pasileido tiesiai vakarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link. Galiausiai apie liepos 20-22 d.

t-013vidutinis

Rugpjūčio pradžioje kariuomenė persikėlė per Dnieprą ir prie Vorsklos susitiko su Timūr-Kutluko kariuomene.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 55

Rugpjūčio pradžioje kariuomenė, persikėlusi per Dnieprą, jo kairiuoju krantu patraukė į Šarvinių pirštinių rekonstrukcija stepes, kur laukė prie kairiojo Dniepro intako Vorsklos, prie Ordos valdų paribių, susitiko su Aukso ordos chano Timūr-Kutluko kariuomene.

t-014vidutinis

Dniepras, dar vadintas Borysthenu, buvo minimas kaip prasidedantis pas neurus.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 110

Jis du kartu paminėjo ir « neurus, pas kuriuos Dniepras (Borysthenes) prasideda ». Nuo rytų Pabaltijo krantų į Romos imperiją didėjanti prekyba gintaro, kuris ten buvo aukštai vertinamas, atnešė vieną kitą prošvaistę.

t-015aukstas

Kijevo kunigaikštystė ir Podolė anuomet siekė Dniepro ir Dniestro žiotis ir priklausė Lietuvai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 169

Lietuvių Tavano pilyje, stovinčioje prie Dniepro, Vytautas įsteigė muitinę, vadintą Vytauto pirtimi. Žr.

t-016aukstas

Prie Dniepro Vytautas atsisakė nutraukti kovą su totoriais dėl didelių šalčių.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 278

Kai ant Dniepro saviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais, Vytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim, gausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės apie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai.

t-017vidutinis

Vytautas rėmė Kijevą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodąja jūra.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 269

Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podolijos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai. Į Kijevą atvykdavo totorių, armėnų, Maskvos, Genujos, Venecijos pirkliai.

t-018vidutinis

Prie Dniepro stovėjusioje lietuvių Tavano pilyje Vytautas įsteigė muitinę, vadintą Vytauto pirtimi.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 169

Lietuvių Tavano pilyje, stovinčioje prie Dniepro, Vytautas įsteigė muitinę, vadintą Vytauto pirtimi. Žr.

t-019vidutinis

Vytauto valstybės teritoriją su Juodosios jūros kryptimi jungė platus Dniepro baseinas.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 263

Geografinė jo didingos valstybės būklė prekybai buvo gana patogi, nes jos teritorija siekė Baltijos ir Juodųjų jūrų, su kuriomis ją jungė platūs Nemuno ir Dniepro baseinai, Pietų Būgo, Dniestro ir kitos upės. Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie anų laikų prekybos centrai, kaip D.

t-020vidutinis

Po šešerių metų paliaubų Maskvai paliktos žemės nulėmė, kad jos sienos jau siekė Dnieprą.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 209

Tačiau amžinosios taikos jam nepasisekė padaryti; buvo pasirašytos tik 6 metų paliaubos. Maskvai buvo paliktas Černigovas, Naugardas Sieverskas, Starodubas ir Okos paupiai. Taigi Maskvos sienos jau siekė Dnieprą.

t-021vidutinis

Totorių ekspedicinės pajėgos ties Lojevu persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir pasuko Mozyriaus bei Slucko link.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 78

Ekspedicines pajėgas sudarė maždaug 4000 totorių, turėję apie 10000 žirgų. Jodami stepėmis tarp Lietuvos ir Maskvos valdų jie kasdien sukardavo maždaug po 25 km ir per 50 dienų įveikė apie 900 km atstumą. Ties Lojevu jie persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir paspartinę žygio tempą pasileido tiesiai vakarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link.