1914 m. Gintarinėje deklaracijoje lietuviai siekė sujungti Didžiąją ir Mažąją Lietuvą bei gauti autonomiją Rusijos tautų šeimoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 130
Kai 1914 m. liepą Vilniuje J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelbta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų Prūsiją), kad tokia Lietuva norėtų gauti autonomiją Rusijos tautų šeimoje), rusai nutylėjo.
Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“).
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 118
O kovoti už teisybę – inteligento garbės reikalas. Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“).
Iš Didžiosios Lietuvos buvo kilę daugelis lietuviškas protestantiškas knygas rašiusių autorių.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 266
Ten buvo pradėta rūpintis liaudim, kuriai buvo spausdinamos lietuviškos protestantiškos knygos. Jas rašė Rapagelionis, Kulvietis, Mažvydas, Bretkūnas ir daug kitų lietuvių; daugelis jų buvo kilę iš Didžiosios Lietuvos, kur irgi buvo skleidę protestantizmą. Bet vis dėlto svarbiausi protestantizmo skleidėjai Lietuvoje buvo didikai.