Didžioji Lietuva

Santrauka

rašė Rapagelionis, Kulvietis, Mažvydas, Bretkūnas ir daug kitų lietuvių; daugelis jų buvo kilę iš Didžiosios Lietuvos, kur irgi buvo skleidę protestantizmą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Daugelis lietuviškų raštų autorių buvo kilę iš Didžiosios Lietuvos ir joje skleidė protestantizmą.		c-001
t-002 Savo gausiuose veikaluose Lelevelis, kuris iki pat paskutinių savo gyvenimo metų (1861) emigracijoje nepaleido plunksnos iš rankos, yra nemaža palietęs ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istoriją.		c-002
t-003 Tur būt, ne be sugestijų žinomo baltisto-etnografo Ed. Volterio, pas kurį Petrapilyje Voldemaras gyveno, išspausdino jis 1909 m. įsidėmėtiną studiją apie XV-XVI amžiuose vykusią tautinę kovą Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštijoje^72.		c-003
t-004 Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu Rytprūsiuose išleista daugiau kaip 1 800 pavadinimų lietuviškų knygų, skirtų platinti Didžiojoje Lietuvoje bendru 6 mln.		c-004
t-005 Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“).		c-005
t-006 Jurgis) Zauerveinas (Georg Sauerwein), kovojęs už lietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną, kuriame buvo eilutės: „Lietuviais esame mes gimę / Lietuviais norime ir būt/ Tą garbę gavome užgimę/ Jai ir neturim leist pražūt“ – jis bemat.		c-006
t-007 Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelbta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų.		c-007
t-008 Jas rašė Rapagelionis, Kulvietis, Mažvydas, Bretkūnas ir daug kitų lietuvių; daugelis jų buvo kilę iš Didžiosios Lietuvos, kur irgi buvo skleidę protestantizmą.		c-008

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Daugelis lietuviškų raštų autorių buvo kilę iš Didžiosios Lietuvos ir joje skleidė protestantizmą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Jas rašė Rapagelionis, Kulvietis, Mažvydas, Bretkūnas ir daug kitų lietuvių; daugelis jų buvo kilę iš Didžiosios Lietuvos, kur irgi buvo skleidę protestantizmą. Bet vis dėlto svarbiausi protestan-

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Savo gausiuose veikaluose Lelevelis, kuris iki pat paskutinių savo gyvenimo metų (1861) emigracijoje nepaleido plunksnos iš rankos, yra nemaža palietęs ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istoriją.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Savo gausiuose veikaluose Lelevelis, kuris iki pat paskutinių savo gyvenimo metų (1861) emigracijoje nepaleido plunksnos iš rankos, yra nemaža palietęs ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istoriją. Jis parašė 1839 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Tur būt, ne be sugestijų žinomo baltisto-etnografo Ed. Volterio, pas kurį Petrapilyje Voldemaras gyveno, išspausdino jis 1909 m. įsidėmėtiną studiją apie XV-XVI amžiuose vykusią tautinę kovą Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštijoje^72.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tur būt, ne be sugestijų žinomo baltisto-etnografo Ed. Volterio, pas kurį Petrapilyje Voldemaras gyveno, išspausdino jis 1909 m. įsidėmėtiną studiją apie XV-XVI amžiuose vykusią tautinę kovą Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštijoje^72.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu Rytprūsiuose išleista daugiau kaip 1 800 pavadinimų lietuviškų knygų, skirtų platinti Didžiojoje Lietuvoje bendru 6 mln.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu Rytprūsiuose išleista daugiau kaip 1 800 pavadinimų lietuviškų knygų, skirtų platin- ti Didžiojoje Lietuvoje bendru 6 mln. egzempliorių tiražu. Didžiąją dalį lietuviškos spaudos sudarė religinė literatūra ir elementoriai, o į amžiaus pabaigą ėmė gausėti mokslo populiarinimo, politinio turinio ir grožinių kūrinių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėn- raštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo- europiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi- čius (1851–1927).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Jurgis) Zauerveinas (Georg Sauerwein), kovojęs už lietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną, kuriame buvo eilutės: „Lietuviais esame mes gimę / Lietuviais norime ir būt/ Tą garbę gavome užgimę/ Jai ir neturim leist pražūt“ – jis bemat.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Amžiaus pabaigoje sorbų kilmės vokiečių politikas, mokslininkas, po- liglotas Georgas (liet. Jurgis) Zauerveinas (Georg Sauerwein), kovojęs už lietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną, kuriame buvo eilutės: „Lietuviais esame mes gimę / Lietuviais norime ir būt/ Tą garbę gavome užgimę/ Jai ir neturim leist pražūt“ – jis bemat išpopulia- rėjo ir Didžiojoje Lietuvoje, tad lietuviai abipus Nemuno giedojo jį jau tvirtai tikėdami, kad tikrai nebepražus. Kitokia Lietuva siekia autonomijos XX a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelbta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kai 1914 m. liepą Vilniuje J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas sura- šė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelb- ta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų Prūsiją), kad tokia Lie- tuva norėtų gauti autonomiją Rusijos tautų šeimoje), rusai nutylėjo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Jas rašė Rapagelionis, Kulvietis, Mažvydas, Bretkūnas ir daug kitų lietuvių; daugelis jų buvo kilę iš Didžiosios Lietuvos, kur irgi buvo skleidę protestantizmą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Jas rašė Rapagelionis, Kulvietis, Mažvydas, Bretkūnas ir daug kitų lietuvių; daugelis jų buvo kilę iš Didžiosios Lietuvos, kur irgi buvo skleidę protestantizmą. Bet vis dėlto svarbiausi protestan-

tizmo skleidėjai Lietuvoje buvo didikai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai