1431 m. Didžiojoje Lenkijoje įsiplieskė karas su Kryžiuočių ordinu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 228
Netrukus Voluinėje bei Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais, o 1431 m. Didžiojoje Lenkijoje - su Kry žiuočių ordinu. Volumes gyventojai, jausdami karaliui anti patiją dėl trukdymo laisvai išpažinti savo tikėjimą ir dėl rusų apeigų cerkvių pakeitimo katalikiškomis bažnyčiomis, anaip tol nebuvo palankūs lenkams, o Švitrigailai šis žygis buvo ga nėtinai sėkmingas, taigi karalius, negalėdamas nieko jam pa tarti, sudarė su juo ilgalaikes paliaubas.
Sudarant Liublino uniją, Didžioji Lenkija ir Mažoji Lenkija turėjo atskirus atstovų suvažiavimus, vadintus generaliniais seimeliais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 282
Pagaliau sei- mas būdavo baigiamas atsisveikinimu su kara- lium, — ir vėl visi bu- čiuodavo jam ranką. Generaliniai seime- liai. Sudarant Liublino uniją, Lenkijoje, be sei- melių, dar būdavo daro- mi dviejų jos provincijų — Didlenkių ir Mažlen- kių — atskiri astovų su- važiavimai, vadinami generaliniais sei- meliais.
1431 m. Didžiojoje Lenkijoje kilo karas su Kryžiuočių ordinu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 228
Galingą są jungą prieš Lenkiją sudarė kryžiuočiai, Švitrigaila ir Valakijos vaivada. Netrukus Voluinėje bei Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais, o 1431 m. Didžiojoje Lenkijoje - su Kry žiuočių ordinu.
Sudarant Liublino uniją, Lenkijoje, be seimelių, dar būdavo daromi dviejų jos provincijų — Didlenkių ir Mažlenkių — atskiri astovų suvažiavimai, vadinami generaliniais seimeliais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 282
Generaliniai seime- liai. Sudarant Liublino uniją, Lenkijoje, be sei- melių, dar būdavo daro- mi dviejų jos provincijų — Didlenkių ir Mažlen- kių — atskiri astovų su- važiavimai, vadinami generaliniais sei- meliais. Mat, anks- čiau Lenkija buvo susi- dėjusi iš dviejų valsty- bių, ir šito dvilypio savarankiškumo žymės dar tebebuvo ne- išnykusios.
Po paliaubų sutarties Vytautas nuvyko į Lietuvą, o Jogaila išvyko į Didžiąją Lenkiją.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 395
397\n\n## Puslapis 396\n\nDanijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis, atvykę\nkryžiuočiams į pagalbą ir supratę, kas teisus ir netei\nsus, pasipiktino ir, atvirai atsisakę remti kryžiuočius,\nperėjo į Jogailos ir Vytauto pusę, pasirašydami sutartį,\nkuria pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jeigu\nšie susimanytų nepaisyti ką tik sudarytų paliaubų. Pa\nsirašius paliaubų sutartį, Vytautas nuvyko į Lietuvą, o\nkaralius į Didžiąją Lenkiją. Keliaudamas iš Poznanės į\nSrodą, vos neprarado gyvybės.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Lenkų ir lietuvių kariuo- Prūsija menės, peržengusios sienas, netruko įsiveržti į šį kraštą; visi, o ypač valdovai Jogaila bei Vytautas, ketino ne gailint jėgų pergalingai užbaigti ilgą ir sunkų karą, trokšdami, kad kryžiuočiai, nusilenkę jėgai, amžiams liktų arba ramūs bei klusnūs, arba draugiški. Tuo tarpu kryžiuočiai, taikos metu be galo aikštingi ir per daug savimi pasitikintys, bemat suvokė esą nepasirengę ka rui, todėl pareiškė norį susitarti, nors jie ne tiek troško taikos, kiek bijojo pralaimėjimo. Kadangi daliniai jau veržėsi į priekį, degdami noru atkeršyti už skriaudas, jie pasitelkė popiežiaus legato, Milano arkivyskupo Baltramiejaus Kapros, autori- Baigiamas popiežiaus tetą. Be abejo, šitai buvo ga- legato pasiūlytomis lingas skydas, ypač prieš Jo- paliaubomis gailą ir Vytautą, kurie, visai neseniai priėmę krikščionių tikėjimą ir nė trupučio jam neatšalę, karštai gerbė po piežiaus žodį.