1431 m. Didžiojoje Lenkijoje įsiplieskė karas su Kryžiuočių ordinu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 228
Netrukus Voluinėje bei Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais, o 1431 m. Didžiojoje Lenkijoje - su Kryžiuočių ordinu. Volumes gyventojai, jausdami karaliui antipatiją dėl trukdymo laisvai išpažinti savo tikėjimą ir dėl rusų apeigų cerkvių pakeitimo katalikiškomis bažnyčiomis, anaiptol nebuvo palankūs lenkams, o Švitrigailai šis žygis buvo ganėtinai sėkmingas, taigi karalius, negalėdamas nieko jam patarti, sudarė su juo ilgalaikes paliaubas.
Sudarant Liublino uniją, Didžioji Lenkija ir Mažoji Lenkija turėjo atskirus atstovų suvažiavimus, vadintus generaliniais seimeliais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 282
Pagaliau seimas būdavo baigiamas atsisveikinimu su karalium, — ir vėl visi bučiuodavo jam ranką. Generaliniai seimeliai. Sudarant Liublino uniją, Lenkijoje, be seimelių, dar būdavo daromi dviejų jos provincijų — Didlenkių ir Mažlenkių — atskiri astovų suvažiavimai, vadinami generaliniais seimeliais.
1431 m. Didžiojoje Lenkijoje kilo karas su Kryžiuočių ordinu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 228
Galingą sąjungą prieš Lenkiją sudarė kryžiuočiai, Švitrigaila ir Valakijos vaivada. Netrukus Voluinėje bei Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais, o 1431 m. Didžiojoje Lenkijoje - su Kryžiuočių ordinu.
Sudarant Liublino uniją, Lenkijoje, be seimelių, dar būdavo daromi dviejų jos provincijų — Didlenkių ir Mažlenkių — atskiri astovų suvažiavimai, vadinami generaliniais seimeliais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 282
Generaliniai seimeliai. Sudarant Liublino uniją, Lenkijoje, be seimelių, dar būdavo daromi dviejų jos provincijų — Didlenkių ir Mažlenkių — atskiri astovų suvažiavimai, vadinami generaliniais seimeliais. Mat, anksčiau Lenkija buvo susidėjusi iš dviejų valstybių, ir šito dvilypio savarankiškumo žymės dar tebebuvo neišnykusios.
Po paliaubų sutarties Vytautas nuvyko į Lietuvą, o Jogaila išvyko į Didžiąją Lenkiją.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 395
397 ## Puslapis 396 Danijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis, atvykę kryžiuočiams į pagalbą ir supratę, kas teisus ir neteisus, pasipiktino ir, atvirai atsisakę remti kryžiuočius, perėjo į Jogailos ir Vytauto pusę, pasirašydami sutartį, kuria pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jeigu šie susimanytų nepaisyti ką tik sudarytų paliaubų. Pasirašius paliaubų sutartį, Vytautas nuvyko į Lietuvą, o karalius į Didžiąją Lenkiją. Keliaudamas iš Poznanės į Srodą, vos neprarado gyvybės.