Narbutas Daniją mini kaip kraštą, kuriame prie didžiųjų šventyklų susirinkdavo minios žmonių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 417
416 ## Puslapis 416 giminių vadai buvo pirmieji žyniai; vykdydami šį pašaukimą, jie teisėjaudavo ir atlikdavo sprendimus; tai ši aplinkybė, atrodo, paaiškina Tacito prielaidą, kad tik žyniai turėjo baudimo teisę. Kai kuriose tautose tie santykiai buvo labiau išryškėję, ypač ten, kur į didžiąsias šventyklas susirinkdavo minios žmonių, kaip antai Švedijoje ir Danijoje. Čia žymiai daugiau bendraudavo vieni su kitais, beveik nesikeičiant savitarpio santykiui.
Narbutas Danijos pakrantes mini tarp vietų, kur randama pavienių gintaro gabalų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 148
Jūra dažnai išmeta gintarą, prikibusį prie supuvusių šių medžių skiedrų, ir kartu patvirtina Plinijaus užrašytą Kapadokijos karaliaus Archelajo pasakojimą, kad iš Indijos atvežama gintaro žaliavos, dar neatskirtos nuo medžių žievės1. 152 Pavienių gintaro gabalų randama beveik visur: Lietuvoje, Lenkijoje, Silezijoje, Čekijoje, Halės žemės anglių kasyklose, taip pat Danijos pakrantėse, nemažai gabalų išmesdavo Švedijos ežeras Maeleras. Kai kuriose Japonijos salose turėtų būti gintaro, nes tenykščiai gyventojai žino, iš ko jis atsiranda2.
Narbutas pasakoja, kad Frotono III sūnus Fridleifas, auklėtas Rusioje, padedamas rusnėnų karaliuko susigrąžino Danijos sostą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 243
Visi Šie įvykiai siejami su III amžiumi. 235 Frotono III sūnus Fridleifas buvo auklėjamas Rusioje, pas motinos, karalaitės Chunigardijos, gimines; vieno iš giminaičių — rusnėnų karaliuko — padedamas, jis susigrąžino iš jo tėvo atimtą Danijos sostą1. 236 Sklinda garsūs senoviniai skandinavų padavimai apie didvyrį Starkaterą, kuris buvo Sterverko sūnus ir vyresniojo Starkatero anūkas, ypatingos jėgos, narsumo ir karingumo žmogus.
Skandinavų padavimuose Starkateras vaizduojamas kaip auklėtas Danijos karaliaus Haroldo rūmuose kartu su karalaičiu Vikaru.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 243
236 Sklinda garsūs senoviniai skandinavų padavimai apie didvyrį Starkaterą, kuris buvo Sterverko sūnus ir vyresniojo Starkatero anūkas, ypatingos jėgos, narsumo ir karingumo žmogus. Jis buvo auklėjamas Danijos karaliaus Haroldo rūmuose kartu su karalaičiu Vikaru. Sis Siaurės didvyris pirmaisiais V amžiaus metais, kai Letrą, t. y. Daniją, valdė karaliai Halfadonas ir Fridleifas, o po jų — Frotonas IV, daug kartų rengė žygius į tolimus kraštus. Karalius Frotonas, valdęs, pasak Torfėjo skaičiavimų, maždaug IV amžiaus viduryje, sužinojo, kad lietuvių genties tautos, gyvenančios rytinėse Baltijos jūros pakrantėse; rusai, kuršiai, žemgaliai, .sembai, arba samlandiečiai, ir jų tolesni kaimynai sumanė atsisakyti priklausomybės Danijos karalystei.
Narbutas pasakoja, kad slavai, pasinaudoję Jarmeriko nebuvimu, sunaikino jo paliktas sargybas ir plėšdami įsiveržė į Daniją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 245
Pavergęs slavų kraštą ir pamanęs, jog įtvirtino jame savo valdžią, jis patraukė toliau, įsiveržė į Prūsiją, užgrobė Sembą, paskui Kuršą ir toliau į rytus plytinčius kraštus, žiauriai liedamas žmonių kraują ir be galo juos engdamas. Tuomet slavai, pasinaudodami Jarmeriko nebuvimu, iškapojo jo paliktų įgulų sargybas ir plėsdami bei naikindami įsiveržė į pačią Daniją. Valdovas skubiai grįžo iš savo avantiūristinių žygių, antrąsyk nugalėjo slavus ir taip negirdėtai žiauriai elgėsi su belaisviais, jog visiškai įbauginta liaudis vėl nusižemino. Kiek vėliau, kai Jarmerikas sunkiais karais vargino Pabaltijo rusus, juos sėkmingai rėmė pašauktas pagalbon Danijos karalius Halfanask 239 Visi šie išdėstyti dalykai ir iš įvairių šaltinių surinkti įvykiai, rodos, gali įtikinti, kad lietuvių tauta politiškai egzistavo apvaizdos jiems skirtame Vakarų krašte.
Dabar saugomas Danijos lobyne.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 486
Buvo iškastas Fiūno saloje (pagal Tomą Bartoliną. K. 2. D. 9. P. 461). Dabar saugomas Danijos lobyne.
Poznanės kolekcionierius ypač ža vėjosi Karališkojo Danijos lobyno rinkiniais, kurių dau guma jau buvo publikuota.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 457
Poznanės kolekcionierius ypač žavėjosi Karališkojo Danijos lobyno rinkiniais, kurių dauguma jau buvo publikuota.
T. Volianskis ypač žavėjosi Karališkojo Danijos lobyno rinkiniais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 66
Poznanės kolekcionierius ypač žavėjosi Karališkojo Danijos lobyno rinkiniais, kurių dauguma jau buvo publikuota.