Dancigo laisvojo miesto statusas minimas kaip pavyzdys, į kurį orientavosi dalis prie Lietuvos nenorėjusių jungtis klaipėdiškių lietuvininkų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 16
Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietu- vos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai. Beje, ne visi klaipė- diškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)). Pagrindiniai Lietuvos istorijos metmenys Taigi, bendriausias Lietuvos istorijos modelis būtų toks: tarp miškingosios Rytų Europos priešistorinių archeologinių kultūrų 3–2 tūkstančiai metų prieš Kristų atsirado baltų kultūra.
Vytauto laikais atgijus prekybai Nemunu, Lietuva užmezgė gyvus ryšius su Karaliaučiumi ir Dancigu.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 180
Arkivys- kupo ir rygiečių dėka dažnai būdavo sudaromos Lietuvos pre- kybos sutartys net su ordinu. Vytauto laikais, aprimus karams su kryžiuočiais, atgijo pre- kyba Nemunu. Užsimezgė gyvi ryšiai su ordino prekybos cent- rais—Karaliaučium ir Dancigu.
Po Maksimilijono mirties Dancigas vienintelis Lenkijoje nepripažino Batoro ir buvo ginklu priverstas jam nusilenkti.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 297
Tad veikiai, atvykęs į Krokuvą, jis karūnavosi ir vedė kunigaikštytę Oną. Kadangi netrukus mirė jo konkurentas im- peratorius Maksimilijonas, tai jį bematant pripažino visa Lenki- ja; nepripažino jo tiktai vienintelis pirklių valdomas Dancigo miestas, kurs betgi buvo ginklu priverstas jam nusilenkti. Lietuva iš pradžių visai nepripažino Batoro savo val- dovu.
Lenkija atgavo savo Pamarį, Dancigą ir — buvusiam aisčių krašte — Elbingą, Marijenburgą ir visą Varmijos vyskupystę.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 197
1466 m. Torne buvo pasirašyta taika, kuria ordinas pasidarė Lenkijos vasalu ir perleido jai daug žemių. Lenkija atgavo savo Pamarį, Dancigą ir — buvusiam aisčių krašte — Elbingą, Marijenburgą ir visą Varmijos vyskupystę.
Tas vandens kelias jungė Kauną ir Dancigą.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 70
Vienas iš tokių trukdžių buvo Vokiečių ordino valstybėje svarbiausio prekybos kelio į Lietuvą būklė. Tas vandens kelias jungė Kauną ir Dancigą. Iš Kauno Nemunu leidžiantis žemyn buvo pasiekiama Vokiečių ordino valstybė.
Be to, jiems buvo paranku laisvai prekiauti Vokiečių ordino valstybėje, galėjo užmegzti tiesioginius prekybos ryšius ne tik su Dancigo pirkliais, bet ir kitais jų prekių pirkėjais ar šių tiekėjais Ordino valstybėje bei į Dancigą atplaukiančiais Vakarų Europos.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 73
Be to, jiems buvo paranku laisvai prekiauti Vokiečių ordino valstybėje, galėjo užmegzti tiesioginius prekybos ryšius ne tik su Dancigo pir- kliais, bet ir kitais jų prekių pirkėjais ar šių tiekėjais Ordino valstybėje bei į Dancigą atplaukiančiais Vakarų Europos pirkliais. Dancigui, jo pirkliams ir kitiems hanziečiams tokia prekybos tvarka irgi buvo pa- lanki. Jie, apeidami Kauno pirklius, galėjo skverbtis į Lietuvos provinciją, supirkinėti prekes tiesiai iš gamintojų, prekiauti Kaune su kitais svečiais.
Kartu pažymėtina, kad Kauno ir Dancigo santykiuose matyti ne tik nuolatiniai ginčai dėl svečių prekybos, bet ir bendradarbiavimas.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 84
Padėtis darėsi sudėtingesnė, nes dabar valdovas nebuvo linkęs pernelyg remti kurį nors miestą kito sąskaita. Kartu pažymėtina, kad Kauno ir Dancigo santykiuose matyti ne tik nuolatiniai ginčai dėl svečių prekybos, bet ir bendradarbiavimas. Prekybai sutrikus per Trylikos metų karą, Gilija buvo tapusi visai netinkama laivybai.
Šioje prekyboje aktyvūs buvo ir Lietuvos pirkliai, be pačių kauniečių, vilniečiai, trakiečiai, ir Hanzos miestų Dancigo, Tomo, Karaliaučiaus pirkliai, taip pat prekiaujantis Vokiečių ordinas.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 98
Šioje prekyboje aktyvūs buvo ir Lietuvos pirkliai, be pačių kauniečių, vilniečiai, trakiečiai, ir Hanzos miestų Dancigo, Tomo, Karaliaučiaus pirkliai, taip pat prekiaujantis Vokiečių ordinas. Prekybos ašis buvo Nemuno vandens kelias, pratęstas už Lietuvos valstybės ribų iki Dancigo uosto. Šis uostas buvo galinis taškas, kurį pasiekdavo Kauno ir kitų Lietuvos miestų per Kauną keliaujantys pirkliai.
Su užrašu: Pono Sventopelko iš Dancigo (DOMINI ZWANTOPOLE DE DANCEKE).
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 444
Be datos (be abejo, 1228 metais). Su užrašu: Pono \nSventopelko iš Dancigo (DOMINI ZWANTOPOLE DE \nDANCEKE).