vieta

Būgas

1 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Būgas jau tuomet buvo Mazovijos ir rusų žemių riba.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 123

121 Mazovijos kunigaikštis Konradas XIII amžiaus pra džioje pasiekė Jotvingijoje didelių laimėjimų; dar prieš 1237 metus jam priklausė Drohičinas, nes tuo laiku jis perdavė šį miestą magistrui Henrikui ir jo vienuoliams, Dobrynės riteriams, kaip liudija privilegija, kurią vėliau pateiksime. Būgas jau tuomet buvo Mazovijos ir rusų žemių riba. Vis dėlto prie Brastos turėjo būti gana svar bių jotvingių gyvenviečių, nes jas tikėjosi užpulti Pietų Rusios kunigaikščiai, kuriems vadovavo Danielius — klastingas, godus ir neramus žmogus.

c-170266Citatos

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 149

dove, jeigu tu neatskleisi mums savo minties ir tikslo, \nmes neisime už Bugo.\"

c-175396Citatos

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 54

Vadina\nsi, būta skitų gerų—kapakasių genties, kažkokios skitų\nkastos, kuri gyveno šiame miškingame krašte — visos\ngenties kapinėse.\n35\nKitas skitų upes, nepaisant jų pavadinimų sugraikini-\nmo, atpažinti lengviau: Istras, šiandien Dunojus, Tyras,\nšiandien Dnestras, Hipanis, šiandien Būgas (pastaro\nsios dvi tekėjo iš klajoklių mizonų gyvenamo krašto),\nBoristenis, šiandien Dnepras. Veltui kai kurie senovės\ntyrinėtojai daug vargo stengdamiesi surasti šios garsios\nupės pavadinimo ištakas, kurių dabar nepavyks paaiškin\nti, nes jis yra mitinės kilmės ir paimtas iš skitų mitologi\n1 Ibid.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

dove, jeigu tu neatskleisi mums savo minties ir tikslo, mes neisime už Bugo." Didysis kunigaikštis Aleksandras pamatė, kad taip padaryti, kaip jo brolis karalius buvo įkalbėjęs — at vykti ten su visa kariuomene — negalės, nes Tarybos ponai ir visa kariuomenė nenori ten žygiuoti u, nebent išduotų jiems savo sumanymą. Ir kunigaikštis Alek sandras siunčia broliui į pagalbą savo maršalą, Lydos vietininką poną Stanislovą Petravičių ls, ir Možaisko kunigaikštį Simoną Ivanovičių ir kunigaikštį Vasili jų Ivanovičių Semiačičiųl7, su jais keletą tūkstančių kunigaikščių, didikų ir rinktinių dvarionių į Moldavi jos žemę I S , į pagalbą savo broliui, karaliui Olbrachtui.