— 99 — (1393) Dievo Apveizdos bažnyčias, o kiek vėliau pastatė ir šiose vietose bažnyčias: Švenčionyse, Perlojoje, Trakuose, Gardine, Breste ir kt. Kaune ir Ašmenoje, po nenusisekusio Vorsklos mūšio, įkūrė vienuolynus pranciškonams; Breste įsteigė vienuolyną augustinijonams; juos taip pat gausiai apdovanojo Medininkuose (Viln.
Tol luomai nenurimo, kol negavo iš karaliaus valstybės antspaudais patvirtinto rašto, kuriuo šis savo bei sa- 650 ## Puslapis 649 vo įpėdinių vardu pasižadėjo niekada neleisti, kad į senatą pakliūtų žmonės, neišpažįstantys Romos tikėjimo. Paleidęs seimą, karalius išvyko į Krokuvą. Netrukus į Brestą atkeliavo Maskvos legatai, atsiųsti patvirtinti paliaubų, tačiau nebeM a sk v o s p a siu n tin ia i surado karaliaus Lietuvoje.
Gediminas, be kovos užėmęs Lucką ir artimiausias pilis, atsiėmęs Drohičiną ir Brestą, visą kraštą, ką tik iš priešo išplėštą, prijungė prie Lietuvos valdų, palikdamas lietuvių įgulas ir vietininkus. Išsiuntęs kariuomenę į žiemos stovyklą, pats žiemą praleido Breste, gal norėdamas, kaip kitiems sakėsi, laimėtų žemių reikalus geriau sutvarkyti, o gal ketindamas asmeniškai rengtis, kaip ir darė, naujam karui. Žiemą telkė kariuomenę ir rūpinosi tiekikantraudami laukė, kuria kryptimi smogs naują smūgį, sutraukta Gedimino kariuomenė perėjo Vladimiro ir Lucko žemes, nedarydama čia, sąjungininkų valdose, niekam skriaudų ir priartėjo prie Ovručo.
Tiek pat, kiek Kaunas, mokėti turėjo Belskas, Brestas, Kijevas, Mogiliavas, Pinskas, Polockas, Vitebskas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Pagal jį Vilniui buvo skirta 500 kapų grašių norma. Kaunas šį kartą turėjo mokėti mažiau - 100 kapų grašių. Tiek pat, kiek Kaunas, mokėti turėjo Belskas, Brestas, Kijevas, Mogiliavas, Pinskas, Polockas, Vitebskas.
Rodos, žiaurus patarimas, bet iš tiesų būtinas, 580 ## Puslapis 579 nes kitaip neapginsi nei valdovo orumo, nei valstybės saugumo. Neatsispyręs kas dieną girdimiems Glinskio klastingiems raginimams, Karalius pasmerkia Aleksandras pasmerkė mirmirčiai žymiausius čiai Žemaitijos seniūną StaLietuvos didikus nislovą Žarnovskį, Smolensko vietininką Stanislovą Kišką, Polocko vaivadą Stanislovą Glebavičių, Lietuvos maršalą Joną Zaberezinskį ir kitus to paties luomo ir tos pačios minties žmones. Jis sušaukė Breste seimą, ketindamas kokia nors dingstimi sukviesti ten žymiausius didikus į pilį, suimti ir išžudyti.
Karalius, supratęs, kad jo sumanymai visiems žinomi, sutiko parodyti malonę, patariamas to paties kanclerio, o labiausiai Jono iš Osvencimo, savo nuodėmklausio, tačiau iš Zaberezinskio atėmė Trakų vaivadiją, o kitus išvijo iš senato. Į seimą atvyko iš Vilniaus Skitas Sich Achmetas Šich Achmetas, Užvolgio skitariasi su karaliumi tų valdovas, o šiuo metu Breste ir Radome tremtinys ir beveik belaisvis. Aleksandras jį pasitiko už penkių mylių: pastačius plyname lauke puošnią palapinę, jo laukė prie plačiu kilimu užtiesto kelio, kuriuo Sich Achmetas, palikęs žirgą, turėjo pėsčiomis eiti prie karaliaus.
Tol luomai nenurimo, kol negavo iš karaliaus valstybės antspaudais patvirtinto rašto, kuriuo šis savo bei sa- 650 ## Puslapis 649 vo įpėdinių vardu pasižadėjo niekada neleisti, kad į senatą pakliūtų žmonės, neišpažįstantys Romos tikėjimo. Paleidęs seimą, karalius išvyko į Krokuvą. Netrukus į Brestą atkeliavo Maskvos legatai, atsiųsti patvirtinti paliaubų, tačiau nebeM a sk v o s p a siu n tin ia i surado karaliaus Lietuvoje.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)