— 99 — (1393) Dievo Apveizdos bažnyčias, o kiek vėliau pastatė ir šiose vietose bažnyčias: Švenčionyse, Perlojoje, Trakuose, Gardine, Breste ir kt. Kaune ir Ašmenoje, po nenusisekusio Vorsklos mūšio, įkūrė vienuolynus pranciškonams; Breste įsteigė vienuolyną augustinijonams; juos taip pat gausiai apdovanojo Medininkuose (Viln.
Rodos, žiaurus patarimas, bet iš tiesų būtinas,\n580\n\n## Puslapis 579\n\nnes kitaip neapginsi nei valdovo orumo, nei valstybės\nsaugumo. Neatsispyręs kas dieną girdimiems Glinskio\nklastingiems\nraginimams,\nKaralius\npasmerkia\nAleksandras pasmerkė mir-\nmirčiai\nžymiausius\nčiai Žemaitijos seniūną Sta-\nLietuvos didikus\nnislovą Žarnovskį, Smolens\nko vietininką Stanislovą Kiš\nką, Polocko vaivadą Stanislovą Glebavičių, Lietuvos\nmaršalą Joną Zaberezinskį ir kitus to paties luomo ir\ntos pačios minties žmones. Jis sušaukė Breste seimą,\nketindamas kokia nors dingstimi sukviesti ten žymiau\nsius didikus į pilį, suimti ir išžudyti.
Karalius, supratęs, kad jo sumanymai visiems žinomi,\nsutiko parodyti malonę, patariamas to paties kancle\nrio, o labiausiai Jono iš Osvencimo, savo nuodėm\nklausio, tačiau iš Zaberezinskio atėmė Trakų vaivadi\nją, o kitus išvijo iš senato.\nĮ seimą atvyko iš Vilniaus\nSkitas Sich Achmetas\nŠich Achmetas, Užvolgio ski-\ntariasi su karaliumi\ntų valdovas, o šiuo metu\nBreste ir Radome\ntremtinys ir beveik belaisvis.\nAleksandras jį pasitiko už\npenkių mylių: pastačius plyname lauke puošnią pala\npinę, jo laukė prie plačiu kilimu užtiesto kelio, kuriuo\nSich Achmetas, palikęs žirgą, turėjo pėsčiomis eiti prie\nkaraliaus.
Tol luomai nenurimo, kol negavo iš karaliaus valstybės\nantspaudais patvirtinto rašto, kuriuo šis savo bei sa-\n650\n\n## Puslapis 649\n\nvo įpėdinių vardu pasižadėjo niekada neleisti, kad į\nsenatą pakliūtų žmonės, neišpažįstantys Romos tikėji\nmo. Paleidęs seimą, karalius išvyko į Krokuvą. Netru\nkus į Brestą atkeliavo Maskvos legatai, atsiųsti patvir\ntinti paliaubų, tačiau nebe-\nM a sk v o s p a siu n tin ia i\nsurado karaliaus Lietuvoje.
Tol luomai nenurimo, kol negavo iš karaliaus valstybės\nantspaudais patvirtinto rašto, kuriuo šis savo bei sa-\n650\n\n## Puslapis 649\n\nvo įpėdinių vardu pasižadėjo niekada neleisti, kad į\nsenatą pakliūtų žmonės, neišpažįstantys Romos tikėji\nmo. Paleidęs seimą, karalius išvyko į Krokuvą. Netru\nkus į Brestą atkeliavo Maskvos legatai, atsiųsti patvir\ntinti paliaubų, tačiau nebe-\nM a sk v o s p a siu n tin ia i\nsurado karaliaus Lietuvoje.
Gediminas, be kovos užėmęs Lucką ir artimiausias pilis, atsiėmęs Drohičiną ir Brestą, visą kraštą, ką tik iš priešo išplėštą, prijun gė prie Lietuvos valdų, palikdamas lietuvių įgulas ir vietininkus. Išsiuntęs kariuomenę į žiemos stovyklą, pats žiemą praleido Breste, gal norėdamas, kaip ki tiems sakėsi, laimėtų žemių reikalus geriau sutvarkyti, o gal ketindamas asmeniškai rengtis, kaip ir darė, nau jam karui. Žiemą telkė kariuomenę ir rūpinosi tieki- kantraudami laukė, kuria kryptimi smogs naują smū gį, sutraukta Gedimino kariuomenė perėjo Vladimiro ir Lucko žemes, nedarydama čia, sąjungininkų valdo se, niekam skriaudų ir priartėjo prie Ovručo.
Tiek pat, kiek Kaunas, mokėti turėjo Belskas, Brestas, Kijevas, Mogiliavas, Pinskas, Polockas, Vitebskas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Pagal jį Vilniui buvo skirta 500 kapų grašių norma. Kaunas šį kartą turėjo mokėti mažiau - 100 kapų grašių. Tiek pat, kiek Kaunas, mokėti turėjo Belskas, Bres- tas, Kijevas, Mogiliavas, Pinskas, Polockas, Vitebskas.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)