Iš Braunsbergo atvykusiems jėzuitams iš pradžių buvo sunku įsitvirtinti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 301
Šio įžymaus ordino, pagarsėjusio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtinimas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikšmingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui. Tačiau sunku buvo jėzuitams, tuomet dar neturtingiems atvykėliams iš Braunsbergo, įsitvirtinti ir išplėsti savo naujai susuktą gūžtą49. Jų pastangos disputuoti su disidentais išties pelnė jiems vyskupo ir kapitulos prielankumą.
1564 m. jėzuitai buvo įkurdinti Varmijos vyskupystės centre Braunsberge ir iš ten paplito po Lenkiją.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 268
Jėzuitų į Lenkiją atkvietė garsus katalikybės gynėjas Varmijos vyskupas St. Hozijas (1564 m.). Jie buvo įkurdinti Varmijos vyskupystės centre Braunsberge, o iš ten paplito po visą Lenkiją. 1569 m. į Lietuvą jų parsikvietė Vilniaus vyskupas Protasevičius.
Gedimino skundą popiežiui ginčijo ir Mažesniųjų brolių Braunsbergo gvardijonas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 92
Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prūsijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsbergo ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti abatai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešdami, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pareikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeižikišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pageidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.
Braunsbergo gvardijonas buvo tarp Mažesniųjų brolių atstovų, laiškais popiežiui gynusių kryžiuočius nuo Gedimino skundo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 92
Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prūsijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsbergo ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti abatai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešdami, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pareikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeižikišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pageidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.
Į Vilnių atvykusiems neturtingiems jėzuitams iš Braunsbergo buvo sunku įsitvirtinti Lietuvos sostinėje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 301
Šio įžymaus ordino, pagarsėjusio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtinimas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikšmingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui. Tačiau sunku buvo jėzuitams, tuomet dar neturtingiems atvykėliams iš Braunsbergo, įsitvirtinti ir išplėsti savo naujai susuktą gūžtą49. Jų pastangos disputuoti su disidentais išties pelnė jiems vyskupo ir kapitulos prielankumą.