Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
31 teiginiai26 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 31 teiginiai ir visi 26 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–32 iš 32 rodomų įrašų
Karalius užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis.
PDF 134
Pats tuo metu už\nėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Su\nražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, štur\nmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip\npatvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau\nVilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą, kuriam priklausė Trakai, Palenkė, Gardinas ir Brasta.
PDF 93
Vyriausias sūnus, Man-\nv y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą\nir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algir-\ndas — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų\npasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą. Jo žinioje\nbuvo ir (tada dar pusiau savarankiški) Žemaičiai.
1505 m. Šach Achmedas buvo atgabentas iš Vilniaus į seimą Brastoje, o vėliau pasiųstas gyventi į Trakus.
PDF 248
Su gautas ir Vilniuje pasodintas į kalėjimą Šach Achmedas pri darė nemažai rūpesčių karaliui ir seimui. Jis buvo atgaben tas iš Vilniaus į seimą Brastoje 1505 metais, po to pasiųstas gyventi į Trakus. Jo reikalu ne kartą į Vilnių buvo atvažia vę Nogajaus ordos pasiuntiniai ir Maskvos bojarinai, ir Vil niaus pilyje tuomet kildavęs didelis sujudimas.
1379 m. paliaubose Ordino magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, tarp jų Brastos.
PDF 290
Abu\nmagistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikšti\njos sričių (Gardino, Volkovisko, Drahočyno, Mielniko, Bielsko,\nBrastos, Kamienco) Lietuvos gi kunigaikščiai — Jogaila su\nKęstučiu, — pasižadėjo nepulti prie tų pat sričių prieinančių\nOrdino apskričių (Osterodes, Ortelsburgo, Wartenburgo ir\nVarmijos)^1 ).
Brasta buvo tarp krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, kurių abu magistrai pasižadėjo nepulti.
PDF 290
Abu\nmagistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikšti\njos sričių (Gardino, Volkovisko, Drahočyno, Mielniko, Bielsko,\nBrastos, Kamienco) Lietuvos gi kunigaikščiai — Jogaila su\nKęstučiu, — pasižadėjo nepulti prie tų pat sričių prieinančių\nOrdino apskričių (Osterodes, Ortelsburgo, Wartenburgo ir\nVarmijos)^1 ).
Brastoje jėzuitų kolegija atsirado vicekanclerio Leono Kazimiero Sapiegos fundacijos pagrindu.
PDF 354
Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).
1544 m. Brastos seime Žygimantas dar prieš mirtį perdavė sūnui Žygimantui Augustui Lietuvos valdžią.
PDF 288
Bet Žygimantas, metų naštos prislėg\ntas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.)\nBrastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindi\nniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų ba\njorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio sukles\ntėjimo viršūnės.\nŽygimantas Augustas, į Vilnių atvykęs tiesiai iš Brastos\nseimo kartu su karaliene Elžbieta ir didele dvariškių svita,\ntais pačiais metais ir su geriausiomis pranašystėmis perėmė\nvaldžios vadžias.
Brastoje buvo įkurta protestantų mokykla, o pradžios mokyklų protestantai turėjo beveik kiekvienoje savo parapijoje.
PDF 357
Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvy-\nžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pra-\ndžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Iš visų\nšių mokyklų iš pradžių žymiausioji buvo vilniškė.
1379 m. paliaubose abu Ordino magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, tarp jų Brastos.
PDF 290
Abu\nmagistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikšti\njos sričių (Gardino, Volkovisko, Drahočyno, Mielniko, Bielsko,\nBrastos, Kamienco) Lietuvos gi kunigaikščiai — Jogaila su\nKęstučiu, — pasižadėjo nepulti prie tų pat sričių prieinančių\nOrdino apskričių (Osterodes, Ortelsburgo, Wartenburgo ir\nVarmijos)^1 ).
Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis.
PDF 58
Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė \nkatalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra-\ndvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į \nVilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui.
PDF 58
Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Ra- dvila Juodasis. Tai reformacijos nulemtas įvykis. Po dešimtmečio čia pa- sirodė įspūdingas leidybos kūrinys – „Brastos Biblija“.
Vytauto laikais Brasta minima kaip galima pilies statybos vieta Palenkėje, rusėniškose LDK žemėse.
PDF 56
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, \nTrakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško-\nse LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje \n(Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net \nstačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.
Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą su Trakais, Palenke, Gardinu ir Brasta.
PDF 93
Vyriausias sūnus, Man-\nv y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą\nir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algir-\ndas — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų\npasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą. Jo žinioje\nbuvo ir (tada dar pusiau savarankiški) Žemaičiai.
Negavęs pagalbos Mozūrijoje, Kęstutis paliko žmoną Brastoje ir slaptai išvyko į Žemaičius ieškoti paramos.
PDF 36
Negavęs pagalbos Mozūrijoje ir palikęs sa\nvo žmoną Brastoje, Kęstutis slaptai išvyko į Žemaičius, iš ku\nrių ir begalėjo laukti paramos.
Vytauto laikais Palenkėje pilys imtos statyti Melnike ir galbūt Brastoje.
PDF 56
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, \nTrakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško-\nse LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje \n(Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net \nstačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.
Brastoje Slupskis sumokėjo 38 lietuviškus grašius palūkanų nuo filipkų.
PDF 457
Slups- kis Brastoje davė palūkanų nuo filipkų 38 lietuviškus gra šius. Per poną Turčiną pasiunčiau į Vilnių 80 filipkų, kuriuos priėmė į iždą karališk. did. paliepimu po 1 floriną. Išdavė juos karai. did. reikmėms po 16 liet. grašių. Jiems išleista 26 flor., 20 grašių. Šių, 1570 metų išlaidų lietuviškoms monetoms su palū kanomis suma 84 lenkiški flor., 21 gr., 6 liet. grašiai. In Anno 1571 [1571 metais] Pirmiausia priėmiau į iždą, karališk. did. paliepimu, 66 filipkas auksu, išleistus po 20 lenkiškų grašių, jiems išleista 22 flor. Brastoje nuo 17 paskolintų liet. grašių palūkanos už dvi savaites - 16 liet. grašių.
Vilniaus katedrai buvo dovanoti dideli valsčiai Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose.
PDF 127-128
112.\nI1l\n\n## Puslapis 128\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nvyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką \nTauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambra- \nvos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius \nDrohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten ren\nkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Ati\nteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos \nistorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
Po Brastos seimo Žygimantas Augustas tais pačiais metais atvyko į Vilnių su karaliene Elžbieta ir didele dvariškių svita.
PDF 288
) \nBrastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindi\nniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų ba\njorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio sukles\ntėjimo viršūnės.\nŽygimantas Augustas, į Vilnių atvykęs tiesiai iš Brastos \nseimo kartu su karaliene Elžbieta ir didele dvariškių svita, \ntais pačiais metais ir su geriausiomis pranašystėmis perėmė \nvaldžios vadžias. Tiktai jaunos ir dorovingos karalienės \nmirtis 1545 metų liepos 17 dieną paskandino liūdesyje rū\nmus ir miesto gyventojus29.
1792 m. liepos pabaigoje gynybai telkiantis prie Brastos, atėjo žinia apie Stanislovo Augusto prisijungimą prie Targovicos konfederacijos.
PDF 94
Liepos pabaigoje \ngynyba jau telkėsi prie Brastos, bet kaip tik tuo metu – liepos 24 dieną at-\nėjo žinia iš Varšuvos apie Stanislovo Augusto kapituliaciją ir prisijungimą \nprie Targovicos konfederacijos. \n1792 m.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis 1575 m. perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją besikuriančiam jėzuitų universitetui.
PDF 58
Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė \nkatalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra-\ndvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į \nVilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Knygų spausdini-\nmas Lietuvoje virto nenutrūkstamu procesu.
Jogaila užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis.
PDF 134
Pats tuo metu už\nėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Su\nražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, štur\nmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip\npatvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau\nVilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
Brastoje iš žydo buvo paimti 96 raudonieji auksinai po 56 lenkiškus grašius už sidabro užstatą karaliaus reikalams.
PDF 456
Man buvo ati duota iš pono Pekarskio 96 raudonieji auksinai, kuriuos už užstatą sidabrui Jo Karališkosios Didenybės reikalams nuo žydo Brastoje ėmė po 56 lenkiškus grašius. Jiems Lukove L. Mogilnickis išleido 5 flor. 7 gr. Be to, ten pat, Lukove, ponas Mogilnickis, supirkdamas Karališkosios Didenybės reikalams, lietuviškoms mone toms išleido 2 flor. Žydui Brastoje palūkanų nuo aštuonių šimtų zlotų, paskolintų ponui Pekarskiui sidabrui, užsta tytam Karališkosios Didenybės reikalams už dvi savaites, tai yra, a die 23 Augusti ad diem 6 7bris [nuo rugpjūčio 23 dienos iki rugsėjo 6 dienos] nuo šimto ir aštuoniasdešimt kapų, už kiekvieną kapą po 5 grašius, išleido 7 zlotus, 15 2 ą1g.
Kęstutis paliko žmoną Brastoje ir slaptai išvyko į Žemaičius, iš kurių tikėjosi paramos.
PDF 36
Negavęs pagalbos Mozūrijoje ir palikęs sa\nvo žmoną Brastoje, Kęstutis slaptai išvyko į Žemaičius, iš ku\nrių ir begalėjo laukti paramos.
1544 m. Brastos seime Žygimantas dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią.
PDF 288
Tame pačiame seime \nLietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti ka\nraliumi po tėvo mirties. Bet Žygimantas, metų naštos prislėg\ntas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) \nBrastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindi\nniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų ba\njorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio sukles\ntėjimo viršūnės.
LDK kariuomenė pasipriešino prie Myro ir Brastoje, o paskui be didesnių nuostolių atsitraukė prie Varšuvos.
PDF 95
LDK kariuomenė turėjo daug sunkumų su karo \nvadais (kitaip nei Lenkijos kariuomenė Ukrainoje, kuriai vadovavo Juze-\nfas Poniatovskis), nebuvo iki galo pasirengusi karui, tačiau pasipriešino \nprie Myro, Brastoje ir be didesnių nuostolių atsitraukė prie Varšuvos. Iš \n72 pabūklų ji prarado tik septynis.
Brastos paviete buvę dideli valsčiai minimi tarp valdų, kuriomis buvo aprūpinta Vilniaus katedra.
PDF 127-128
112.\nI1l\n\n## Puslapis 128\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nvyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką \nTauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambra- \nvos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius \nDrohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten ren\nkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Ati\nteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos \nistorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kęstutis atvyko į Gardiną pas sūnų, o žmoną pasiuntė į Brastą, pasikliaudamas žentu Jonušu.
PDF 82
O kai prisiartina \ndidysis kunigaikštis Jogaila prie Trakų, Trakai jam pa\nsiduoda l2 . Ir didysis kunigaikštis Kęstutis atvyksta \nį Gardiną pas savo sūnų l3 , o savo žmoną pasiunčia \nį Brastą, pasikliaudamas savo žentu Jonušu u. Mazovi\njos kunigaikščiu.
Teodoras Narbutas Brastos apylinkėse mini svarbias jotvingių gyvenvietes, kurias 1237 m. ketino užpulti Danieliaus vadovauti Pietų Rusios kunigaikščiai.
PDF 123
Būgas jau tuomet buvo Mazovijos ir rusų žemių riba. Vis dėlto prie Brastos turėjo būti gana svar bių jotvingių gyvenviečių, nes jas tikėjosi užpulti Pietų Rusios kunigaikščiai, kuriems vadovavo Danielius — klastingas, godus ir neramus žmogus. 1237 metais jis ve dė savo būrius prieš jotvingius į Brastos apylinkes, bet itin dideli pavasario potvyniai ;užtvindė upių krantus, ir jo sumanymas nebuvo įgyvendintas3.
Ateinančiais 1596 m. Brastoje buvo sušauktas pravoslavų sinodas, kur unija turėjo būti viešai paskelbta.
PDF 316-317
Ateinančiais 1596 m. Brastoje buvo sušauktas pravoslavų sinodas, kur unija turėjo būti viešai paskelbta. Bet čia įvyko skilimas: didžiausias pravoslavų ponas Ostrogo kunigaikštis Konstantinas II stojo prieš uniją ir, pasi- kvietęs iš užsienio pravoslavų teologų, sudarė ten pat, Brastoje, kitą — atskirą sinodą.
Brastos poreforminio LDK pavieto rankraštinės žemės teismo knygos išliko Baltarusijos NIA iki XVII a. pradžios.
PDF 12
Išvados. Baltarusijos N I A išliko keliasdešimt keturios baltarusiškosios (Brastos, Gar dino, Slanimo ir Vitebsko) LDK poreforminių pavietų rankraštinės žemės teismo knygos (iki X V I I a. pradžios). Jos pasižymi tematine įvairove, bet savo turiniu nedaug skiriasi nuo tokių pačių lietuviškosios LDK dalies pavietų medžiagos. Šios knygos kiekybiškai ir kokybiškai papildo lietuviškųjų LDK pavietų žemės teismų knygų medžiagą, padeda susidaryti išsamesnį (pilna panorama negalima, nes neišliko visų LDK pavietų žemės teismų knygos) žemės teismų darbo ir bajorijos veiklos juose vaizdą.
1447–1448 m. sandūroje Vilniuje susirinkę kunigaikščiai ir didikai buvo įsipareigoję prisiekti Brastos taiką.
p. 24 (PDF 16)
1447 ir 1448 m. sandū\nroje Vilniuje įvykusį susirinkimą rusiškas šaltinis vadina Seimu (соймъ; \npredikatas валъпый atsiranda kur kas vėliau, XV-XVI a. sandūroje), \ntačiau Ordino pranešimas ir dalyvių sąrašas aiškiai liudija, kad Brastos \ntaiką prisiekti buvo susirinkę tik tam įsipareigoję kunigaikščiai ir didi\nkai
1229 m. iš Lenkijos grįžę lietuviai su grobiu sustojo stovykloje Brastos apylinkėse.
PDF 94
1229-aisiais lie\ntuviai surengė į Lenkiją grobikišką žygį ir grįždami su \ngrobiu sustojo stovykloje Brastos apylinkėse.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Kunigaikštis Skirgai la taip pat davė priesaiką didžiajam kunigaikščiui Vytautui, kaip jie buvo davę, ir didysis kunigaikštis Vytautas nuvyko pas didįjį kunigaikštį Jogailą ir jo kariuomenę. O abiejų šalių pulkai stovi, nieko nepra dedami. Ir didysis kunigaikštis Jogaila ima prašyti Vytautą, kad juos sutaikintų ir nebūtų kraujo praliejimo. Didy sis kunigaikštis Vytautas priėmė priesaiką iš didžiojo kunigaikščio Jogailos savo tėvui, kad jo tėvas, didysis kunigaikštis Kęstutis, po susitikimo vėl galės saugiai grįžti.