Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
34 teiginiai30 įrašų27 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 34 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–34 iš 34 teiginių
Karalius užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis.
PDF 134
Pats tuo metu užėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Suražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, šturmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau Vilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą, kuriam priklausė Trakai, Palenkė, Gardinas ir Brasta.
PDF 93
Vyriausias sūnus, Manv y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą ir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algirdas — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą. Jo žinioje buvo ir (tada dar pusiau savarankiški) Žemaičiai.
1505 m. Šach Achmedas buvo atgabentas iš Vilniaus į seimą Brastoje, o vėliau pasiųstas gyventi į Trakus.
PDF 248
Sugautas ir Vilniuje pasodintas į kalėjimą Šach Achmedas pridarė nemažai rūpesčių karaliui ir seimui. Jis buvo atgabentas iš Vilniaus į seimą Brastoje 1505 metais, po to pasiųstas gyventi į Trakus. Jo reikalu ne kartą į Vilnių buvo atvažiavę Nogajaus ordos pasiuntiniai ir Maskvos bojarinai, ir Vilniaus pilyje tuomet kildavęs didelis sujudimas.
1379 m. paliaubose Ordino magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, tarp jų Brastos.
PDF 290
Abu magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių (Gardino, Volkovisko, Drahočyno, Mielniko, Bielsko, Brastos, Kamienco) Lietuvos gi kunigaikščiai — Jogaila su Kęstučiu, — pasižadėjo nepulti prie tų pat sričių prieinančių Ordino apskričių (Osterodes, Ortelsburgo, Wartenburgo ir Varmijos)^1 ).
Brasta buvo tarp krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, kurių abu magistrai pasižadėjo nepulti.
PDF 290
Abu magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių (Gardino, Volkovisko, Drahočyno, Mielniko, Bielsko, Brastos, Kamienco) Lietuvos gi kunigaikščiai — Jogaila su Kęstučiu, — pasižadėjo nepulti prie tų pat sričių prieinančių Ordino apskričių (Osterodes, Ortelsburgo, Wartenburgo ir Varmijos)^1 ).
Brastoje jėzuitų kolegija atsirado vicekanclerio Leono Kazimiero Sapiegos fundacijos pagrindu.
PDF 354
Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zigmanto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fundacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Naugarduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fundacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pašiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiškiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sapiegos f-ja).
1544 m. Brastos seime Žygimantas dar prieš mirtį perdavė sūnui Žygimantui Augustui Lietuvos valdžią.
PDF 288
Bet Žygimantas, metų naštos prislėgtas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) Brastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindiniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų bajorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio suklestėjimo viršūnės. Žygimantas Augustas, į Vilnių atvykęs tiesiai iš Brastos seimo kartu su karaliene Elžbieta ir didele dvariškių svita, tais pačiais metais ir su geriausiomis pranašystėmis perėmė valdžios vadžias.
Brastoje buvo įkurta protestantų mokykla, o pradžios mokyklų protestantai turėjo beveik kiekvienoje savo parapijoje.
PDF 357
Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvyžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Iš visų šių mokyklų iš pradžių žymiausioji buvo vilniškė.
1379 m. paliaubose abu Ordino magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, tarp jų Brastos.
PDF 290
Abu magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių (Gardino, Volkovisko, Drahočyno, Mielniko, Bielsko, Brastos, Kamienco) Lietuvos gi kunigaikščiai — Jogaila su Kęstučiu, — pasižadėjo nepulti prie tų pat sričių prieinančių Ordino apskričių (Osterodes, Ortelsburgo, Wartenburgo ir Varmijos)^1 ).
Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis.
PDF 58
Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui.
PDF 58
Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis. Tai reformacijos nulemtas įvykis. Po dešimtmečio čia pasirodė įspūdingas leidybos kūrinys – „Brastos Biblija“.
Vytauto laikais Brasta minima kaip galima pilies statybos vieta Palenkėje, rusėniškose LDK žemėse.
PDF 56
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net stačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.
Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą su Trakais, Palenke, Gardinu ir Brasta.
PDF 93
Vyriausias sūnus, Manv y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą ir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algirdas — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą. Jo žinioje buvo ir (tada dar pusiau savarankiški) Žemaičiai.
Negavęs pagalbos Mozūrijoje, Kęstutis paliko žmoną Brastoje ir slaptai išvyko į Žemaičius ieškoti paramos.
PDF 36
Negavęs pagalbos Mozūrijoje ir palikęs savo žmoną Brastoje, Kęstutis slaptai išvyko į Žemaičius, iš kurių ir begalėjo laukti paramos.
Vytauto laikais Palenkėje pilys imtos statyti Melnike ir galbūt Brastoje.
PDF 56
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net stačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.
Brastoje Slupskis sumokėjo 38 lietuviškus grašius palūkanų nuo filipkų.
PDF 457
Slupskis Brastoje davė palūkanų nuo filipkų 38 lietuviškus grašius. Per poną Turčiną pasiunčiau į Vilnių 80 filipkų, kuriuos priėmė į iždą karališk. did. paliepimu po 1 floriną. Išdavė juos karai. did. reikmėms po 16 liet. grašių. Jiems išleista 26 flor., 20 grašių. Šių, 1570 metų išlaidų lietuviškoms monetoms su palūkanomis suma 84 lenkiški flor., 21 gr., 6 liet. grašiai. In Anno 1571 [1571 metais] Pirmiausia priėmiau į iždą, karališk. did. paliepimu, 66 filipkas auksu, išleistus po 20 lenkiškų grašių, jiems išleista 22 flor. Brastoje nuo 17 paskolintų liet. grašių palūkanos už dvi savaites - 16 liet. grašių.
Vilniaus katedrai buvo dovanoti dideli valsčiai Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose.
PDF 127-128
112. I1l ## Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambravos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten renkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Atiteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
Po Brastos seimo Žygimantas Augustas tais pačiais metais atvyko į Vilnių su karaliene Elžbieta ir didele dvariškių svita.
PDF 288
) Brastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindiniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų bajorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio suklestėjimo viršūnės. Žygimantas Augustas, į Vilnių atvykęs tiesiai iš Brastos seimo kartu su karaliene Elžbieta ir didele dvariškių svita, tais pačiais metais ir su geriausiomis pranašystėmis perėmė valdžios vadžias. Tiktai jaunos ir dorovingos karalienės mirtis 1545 metų liepos 17 dieną paskandino liūdesyje rūmus ir miesto gyventojus29.
1792 m. liepos pabaigoje gynybai telkiantis prie Brastos, atėjo žinia apie Stanislovo Augusto prisijungimą prie Targovicos konfederacijos.
PDF 94
Liepos pabaigoje gynyba jau telkėsi prie Brastos, bet kaip tik tuo metu – liepos 24 dieną atėjo žinia iš Varšuvos apie Stanislovo Augusto kapituliaciją ir prisijungimą prie Targovicos konfederacijos. 1792 m.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis 1575 m. perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją besikuriančiam jėzuitų universitetui.
PDF 58
Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Knygų spausdinimas Lietuvoje virto nenutrūkstamu procesu.
Jogaila užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis.
PDF 134
Pats tuo metu užėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Suražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, šturmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau Vilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
Brastoje iš žydo buvo paimti 96 raudonieji auksinai po 56 lenkiškus grašius už sidabro užstatą karaliaus reikalams.
PDF 456
Man buvo atiduota iš pono Pekarskio 96 raudonieji auksinai, kuriuos už užstatą sidabrui Jo Karališkosios Didenybės reikalams nuo žydo Brastoje ėmė po 56 lenkiškus grašius. Jiems Lukove L. Mogilnickis išleido 5 flor. 7 gr. Be to, ten pat, Lukove, ponas Mogilnickis, supirkdamas Karališkosios Didenybės reikalams, lietuviškoms monetoms išleido 2 flor. Žydui Brastoje palūkanų nuo aštuonių šimtų zlotų, paskolintų ponui Pekarskiui sidabrui, užstatytam Karališkosios Didenybės reikalams už dvi savaites, tai yra, a die 23 Augusti ad diem 6 7bris [nuo rugpjūčio 23 dienos iki rugsėjo 6 dienos] nuo šimto ir aštuoniasdešimt kapų, už kiekvieną kapą po 5 grašius, išleido 7 zlotus, 15 2 ą1g.
Kęstutis paliko žmoną Brastoje ir slaptai išvyko į Žemaičius, iš kurių tikėjosi paramos.
PDF 36
Negavęs pagalbos Mozūrijoje ir palikęs savo žmoną Brastoje, Kęstutis slaptai išvyko į Žemaičius, iš kurių ir begalėjo laukti paramos.
1544 m. Brastos seime Žygimantas dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią.
PDF 288
Tame pačiame seime Lietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti karaliumi po tėvo mirties. Bet Žygimantas, metų naštos prislėgtas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) Brastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindiniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų bajorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio suklestėjimo viršūnės.
LDK kariuomenė pasipriešino prie Myro ir Brastoje, o paskui be didesnių nuostolių atsitraukė prie Varšuvos.
PDF 95
LDK kariuomenė turėjo daug sunkumų su karo vadais (kitaip nei Lenkijos kariuomenė Ukrainoje, kuriai vadovavo Juzefas Poniatovskis), nebuvo iki galo pasirengusi karui, tačiau pasipriešino prie Myro, Brastoje ir be didesnių nuostolių atsitraukė prie Varšuvos. Iš 72 pabūklų ji prarado tik septynis.
Brastos paviete buvę dideli valsčiai minimi tarp valdų, kuriomis buvo aprūpinta Vilniaus katedra.
PDF 127-128
112. I1l ## Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambravos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten renkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Atiteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kęstutis atvyko į Gardiną pas sūnų, o žmoną pasiuntė į Brastą, pasikliaudamas žentu Jonušu.
PDF 82
O kai prisiartina didysis kunigaikštis Jogaila prie Trakų, Trakai jam pasiduoda l2 . Ir didysis kunigaikštis Kęstutis atvyksta į Gardiną pas savo sūnų l3 , o savo žmoną pasiunčia į Brastą, pasikliaudamas savo žentu Jonušu u. Mazovijos kunigaikščiu.
Teodoras Narbutas Brastos apylinkėse mini svarbias jotvingių gyvenvietes, kurias 1237 m. ketino užpulti Danieliaus vadovauti Pietų Rusios kunigaikščiai.
PDF 123
Būgas jau tuomet buvo Mazovijos ir rusų žemių riba. Vis dėlto prie Brastos turėjo būti gana svarbių jotvingių gyvenviečių, nes jas tikėjosi užpulti Pietų Rusios kunigaikščiai, kuriems vadovavo Danielius — klastingas, godus ir neramus žmogus. 1237 metais jis vedė savo būrius prieš jotvingius į Brastos apylinkes, bet itin dideli pavasario potvyniai ;užtvindė upių krantus, ir jo sumanymas nebuvo įgyvendintas3.
Ateinančiais 1596 m. Brastoje buvo sušauktas pravoslavų sinodas, kur unija turėjo būti viešai paskelbta.
PDF 316-317
Ateinančiais 1596 m. Brastoje buvo sušauktas pravoslavų sinodas, kur unija turėjo būti viešai paskelbta. Bet čia įvyko skilimas: didžiausias pravoslavų ponas Ostrogo kunigaikštis Konstantinas II stojo prieš uniją ir, pasikvietęs iš užsienio pravoslavų teologų, sudarė ten pat, Brastoje, kitą — atskirą sinodą.
Brastos poreforminio LDK pavieto rankraštinės žemės teismo knygos išliko Baltarusijos NIA iki XVII a. pradžios.
PDF 12
Išvados. Baltarusijos N I A išliko keliasdešimt keturios baltarusiškosios (Brastos, Gardino, Slanimo ir Vitebsko) LDK poreforminių pavietų rankraštinės žemės teismo knygos (iki X V I I a. pradžios). Jos pasižymi tematine įvairove, bet savo turiniu nedaug skiriasi nuo tokių pačių lietuviškosios LDK dalies pavietų medžiagos. Šios knygos kiekybiškai ir kokybiškai papildo lietuviškųjų LDK pavietų žemės teismų knygų medžiagą, padeda susidaryti išsamesnį (pilna panorama negalima, nes neišliko visų LDK pavietų žemės teismų knygos) žemės teismų darbo ir bajorijos veiklos juose vaizdą.
1447–1448 m. sandūroje Vilniuje susirinkę kunigaikščiai ir didikai buvo įsipareigoję prisiekti Brastos taiką.
p. 24 (PDF 16)
1447 ir 1448 m. sandūroje Vilniuje įvykusį susirinkimą rusiškas šaltinis vadina Seimu (соймъ; predikatas валъпый atsiranda kur kas vėliau, XV-XVI a. sandūroje), tačiau Ordino pranešimas ir dalyvių sąrašas aiškiai liudija, kad Brastos taiką prisiekti buvo susirinkę tik tam įsipareigoję kunigaikščiai ir didikai
1229 m. iš Lenkijos grįžę lietuviai su grobiu sustojo stovykloje Brastos apylinkėse.
PDF 94
1229-aisiais lietuviai surengė į Lenkiją grobikišką žygį ir grįždami su grobiu sustojo stovykloje Brastos apylinkėse.
3 m. Brastoje įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis.
PDF 150
3 m. Brastoje įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis. Tai b
Brastoje Targovicos ir Vilniaus konfederacijos susijungė į vieną Abiejų Tautų konfederaciją, kurios centru paskelbė Gardiną.
PDF 192
o 11 d. Targovicos ir Vilniaus konfederacijos Brastoje susijungė į vieną Abiejų Tautų konfederaciją, savo centru paskelbė Gardiną. LLV s
Gediminas, paleidęs kariuomenę, parvyko į Brastą ir ten peržiemojo.
PDF 63
paleidęs visą savo kariuomenę, žiemos metui parvyko į Brastą ir pats Brastoje peržiemojo