Žygimantas Augustas savo aktais prie Lenkijos prijungė Palenkę ir Voluinės, Kijevo bei Podolės, arba Braclavo, vaivadijas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 65
Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.
Lietuvos valstybės teritorija po unijos buvo labai sumažėjusi, nes didžiuliai Palenkės, Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 279
Jų kiekvienas pavietas turėjo tokių pat, kaip ir visa valstybė: čia buvo ir stalininkų, ir taurininkų, ir arklininkų, ir kardininkų ir daugybė kitų. **Lietuvos valstybės teritorija** po unijos buvo labai sumažėjusi, nes didžiuliai Palenkės, Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai. Lietuviai veltui reikalavo, kad lenkai tas žemes jiems grąžintų.
Dimitras, prisiekęs ištikimybę Vytautui ir jo įpėdiniams, gavo valdyti Braclavą, Vinicą, Kremenecą ir Sokolecą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 340
Niekas taip D im itru i a tid u o d a tėstipriai nesutramdo išpuikėlio v o n iją širdies, kaip nesėkmė, todėl ir Dimitras, ilgai kalėdamas, išmoko klusnumo. Vėliau, prisiekęs visada būti ištikimas Vytautui bei jo įpėdiniams, gavo iš jo valdyti 342 ## Puslapis 341 Braclavą, Vinicą, Kremenecą, Sokolecą. Pasitenkinęs šiomis didelėmis valdomis, liovėsi reikalavęs Seversko.
1449 m. skitai niokojo lenkų valdomą Podolės dalį, bet nelietė kaimyninės Braclavo žemės.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 489
Štai todėl, norėdamas išvengti ginkluotų susidūrimų, jis sušaukė Naugarduke seimą ir pats nuvyko į Lietuvą. 1449 m ela i Kol valdovas rūpinosi lieS k ila i n io k o ja Potuvių seimo reikalais, skitai do ]ę surengė niokojamą žygį į tą Podolės dalį, kurią valdė lenkai, degindami ir žudydami, kas pakliuvo po ranka, tačiau neliesdami kaimyninės Braclavo žemės, nors niokotojams bei grobikams ji buvo tiesiog ranka pasiekiama; mat Jurga, pasienio seniūnas, išsiuntęs per žygūnus gausių dovanų, išpirko lietuviams priklausomas valdas nuo siaubiamųjų antpuolių. Dėl to lenkai suskato iš naujo įtarinėti: teigė, kad lietuviai ir karalius kalti dėl Podolės nuniokojimo, kad nesą jokių abejonių, jog ne be karaliaus žinios lietuviai sukurstė skitus prieš lenkus, nes jis mat nepritarė nė vienam jų sumanymui.
1569 m. Žygimantas Augustas, Alfredo Bumblausko teigimu, savo aktais palaikydamas Lenkiją prie jos prijungė Braclavo vaivadiją.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 160
ntas Augustas palaikydamas Lenkiją savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės vaivadiją – kovo mėn., Kijevo ir Braclavo vaivadijas – birželį). Priju
Aleksandras įsakė atstatyti Moldavijos vaivados nusiaubtą ir sudegintą Braclavą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 147
O likusiai kariuomenei didysis kunigaikštis Aleksandras įsakė atstatyti Braclavą, nes Braclavas buvo Moldavijos vaivados nusiaubtas ir sudegintas