t-001vidutinis
Iki 1657 m. V. Gonsievskio vadovaujamai Lietuvos kariuomenei pasidavė paskutinė Biržų pilyje buvusi švedų įgula.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Graviūroje gerai matyti už apgulos įtvirtinimų išdėstytos švedų patrankos, jas dengia žemės pylimai ir žemių pripildytos pintinės (turai arba gabionai) Lietuvos teritoriją, todėl 1656 m. kilo Žemaičių sukilimas, padaręs švedams daug nuostolių. Prieš švedus ir jų sąjungininkus taip pat kovojo vadinamoji bajorų konfederacija - grupė bajorų, deklaravusi unijinę ištikimybę Lenkijai ir karaliui Jonui Kazimierui Vazai, vadovaujama lauko etmono Vincento Gonsievskio, Povilo Sapiegos, Kristupo ir Mykolo Pacų. Jai priklausė ir dalis išlikusios Lietuvos kariuomenės. Švedijai ėmė nesisekti kovos veiksmai ir Lenkijoje, be to, jai karą paskelbė Rusija. Iki 1657 m. kovos Lietuvoje vis intensyvėjo ir galiausiai V. Gonsievskio vadovaujamai Lietuvos kariuomenei pasidavė paskutinė švedų įgula, buvusi Biržų pilyje.