Lietuva siekė atgauti Bartą, Nadruvą, Sembą, Kuršą, Žiemgalą, Latgalą ir Baltijos pajūrį tarp Priegliaus ir Dauguvos.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 40
Olštino regionas), po to Allės upe žemyn iki įtekėjimo į Prieglių, po to Priegliaus upe iki gėlųjų vandenų (Aistmarių), iki sūriųjų vandenų (Baltijos iki tos vietos, kur Dauguva įteka į jūrą, ir po to Dauguva aukštyn iki tos vietos, kur į Dauguvą įteka upelis (Aiviekstės žio- čių - aukščiau Kuoknesės), ištekantis iš Lubano ežero ir šiuo upeliu aukštyn ir pagal minėtą ežerą tiesiu keliu iki Rusijos (ad Rusiam)“. Taigi, Lietuva siekė atgauti Bartą, Nadruvą, Sembą, Kuršą, Žiemgalą, Latgalą, visą Baltijos pajūrį tarp Priegliaus ir Dauguvos. Taip pat buvo pasiūlyta iškelti kryžiuočius į rytų stepes ginti Europos šalių nuo totorių.
1347 m. vasarį „abu lietuvių karaliai“ Prūsijoje puolė Rastenburgą, niokojo Bartos žemę iki Girdavų pilies, apgulė Lunenburgą ir sunaikino Lunenburgo papilį.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 38
1347 m. vasarį „abu lietuvių karaliai“\npuolė Prūsijoje Rastenburgą, niokojo\nBartos žemę iki Girdavų pilies, apgulė\nLunenburgą, sunaikino jo papilį.\n\nNuo lietuvių puolimo Ordinas bandė sau-\ngoti Sembą.
Po Vytenio žygio į Varmę lietuviai grobio prisiplėšusius karius nuvedė į Bartos žemę ir sustojo pailsėti atvirame lauke.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 187
Lietuviai nuvedė \nprisiplėšusius grobio karius \nį Bartos žemę, kur atvirame \nlauke sustojo pailsėti. Kai čia \nilsėdamiesi skaičiavo grobį, \nbelaisviai išvydo atnešant sidabrinį, visiems krikščio\nnims šventą indą, kur esti saugomas švenčiausias die\nvo kūnas. Sudrebėjo siaubo apimtos krikščionių širdys \nkrūtinėse iš pagarbos šventenybei ir iš skausmo dėl \njos išniekinimo.