Lietuva siekė atgauti Bartą, Nadruvą, Sembą, Kuršą, Žiemgalą, Latgalą ir Baltijos pajūrį tarp Priegliaus ir Dauguvos.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 40
Olštino regionas), po to Allės upe žemyn iki įtekėjimo į Prieglių, po to Priegliaus upe iki gėlųjų vandenų (Aistmarių), iki sūriųjų vandenų (Baltijos iki tos vietos, kur Dauguva įteka į jūrą, ir po to Dauguva aukštyn iki tos vietos, kur į Dauguvą įteka upelis (Aiviekstės žiočių - aukščiau Kuoknesės), ištekantis iš Lubano ežero ir šiuo upeliu aukštyn ir pagal minėtą ežerą tiesiu keliu iki Rusijos (ad Rusiam)“. Taigi, Lietuva siekė atgauti Bartą, Nadruvą, Sembą, Kuršą, Žiemgalą, Latgalą, visą Baltijos pajūrį tarp Priegliaus ir Dauguvos. Taip pat buvo pasiūlyta iškelti kryžiuočius į rytų stepes ginti Europos šalių nuo totorių.
1347 m. vasarį „abu lietuvių karaliai“ Prūsijoje puolė Rastenburgą, niokojo Bartos žemę iki Girdavų pilies, apgulė Lunenburgą ir sunaikino Lunenburgo papilį.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 38
1347 m. vasarį „abu lietuvių karaliai“ puolė Prūsijoje Rastenburgą, niokojo Bartos žemę iki Girdavų pilies, apgulė Lunenburgą, sunaikino jo papilį. Nuo lietuvių puolimo Ordinas bandė saugoti Sembą.
Po Vytenio žygio į Varmę lietuviai grobio prisiplėšusius karius nuvedė į Bartos žemę ir sustojo pailsėti atvirame lauke.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 187
Lietuviai nuvedė prisiplėšusius grobio karius į Bartos žemę, kur atvirame lauke sustojo pailsėti. Kai čia ilsėdamiesi skaičiavo grobį, belaisviai išvydo atnešant sidabrinį, visiems krikščionims šventą indą, kur esti saugomas švenčiausias dievo kūnas. Sudrebėjo siaubo apimtos krikščionių širdys krūtinėse iš pagarbos šventenybei ir iš skausmo dėl jos išniekinimo.