Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 288-289
272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
Balińskio aprašymo metu Barboros rūmus priminė tik neužlygintų tvenkinių žymės ir vieta, kur buvo rūmai, sodai bei tvenkiniai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 289
Su skausmu ir pasibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų prokuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios didingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug senovinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, parduodama juos už 500 sidabrinių rublių plytoms naujai statomam dvarininko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų. Dabar jau nebeliko nieko, kas galėtų priminti tą gražųjį Barboros būstą, išskyrus tiktai iki šiol dar neužlygintų tvenkinių žymes. Mūsų nuomone, nebūtų buvę tinkamesnės vietos visuomenės vaikštynėms kaip gražus parkas Radvilų sklype, kur dabar yra medinė krautuvė, ir toliau, kur buvo karalienės Barboros rūmai, tvenkiniai ir sodai.
1828 m. Barboros rūmų griuvėsiai buvo parduoti plytoms naujai statomam Kosobudžkio namui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 289
31 Dar prieš kelerius metus Vilnių puošė Barboros rūmų griuvėsiai, stovėję tarp Katedros ir Šv. Jurgio bažnyčios prie Vilijos. Su skausmu ir pasibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų prokuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios didingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug senovinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, parduodama juos už 500 sidabrinių rublių plytoms naujai statomam dvarininko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų.
Barboros rūmų griuvėsiai stovėjo Vilniuje tarp Katedros ir Šv. Jurgio bažnyčios prie Vilijos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 289
31 Dar prieš kelerius metus Vilnių puošė Barboros rūmų griuvėsiai, stovėję tarp Katedros ir Šv. Jurgio bažnyčios prie Vilijos. Su skausmu ir pasibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų prokuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios didingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug senovinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, parduodama juos už 500 sidabrinių rublių plytoms naujai statomam dvarininko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų.
Iš Barboros rūmų buvo likusios tik neužlygintų tvenkinių žymės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 289
Su skausmu ir pasibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų prokuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios didingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug senovinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, parduodama juos už 500 sidabrinių rublių plytoms naujai statomam dvarininko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų. Dabar jau nebeliko nieko, kas galėtų priminti tą gražųjį Barboros būstą, išskyrus tiktai iki šiol dar neužlygintų tvenkinių žymes. Mūsų nuomone, nebūtų buvę tinkamesnės vietos visuomenės vaikštynėms kaip gražus parkas Radvilų sklype, kur dabar yra medinė krautuvė, ir toliau, kur buvo karalienės Barboros rūmai, tvenkiniai ir sodai.