Baltijos jūra

PDF 22

Tokios gynybos sistemos globoje atsivėrė keliai naudotis gausių manufaktūrų, paplitusių Flandrijoje ir Anglijoje, darbo vaisiais. XII amžiuje geriau susipažinta su tolimesnėmis Baltijos jūros pakrantėmis. Bremeno pirkliai 1158 m. atrado vakarinės Dvinos [Dauguvos] žiotis ir užmezgė prekybinius vokiečių ryšius su tenykščiu pamariu; o apie 1192 metus, regis, kolonija iš Bremeno įkūrė Rygą.

PDF 140

Visų lietuvių žemių sujungimas į vieną vienetą – dar praeito šimtmečio tautinio lietuvių judėjimo planų dalis, nors LDK niekuomet Rytų Prūsijos, lietuvių vadinamos Mažąja Lietuva, nevaldė. Tačiau Versalyje Lietuvos delegacija iškėlė Rytų Prūsijos (kurioje tarp pusės milijono vokiečių gyveno iki 100 000 lietuvių) teritorijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į Baltijos jūrą per Klaipėdą klausimą. Pralaimėjusi karą Vokietija tam energingai nesipriešino, manydama sumažinti sąjungininkų intrigas.

PDF 31-32

Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebuvo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Karolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pusiasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją.

PDF 373

Tačiau jūros ploto didėjimas kartu reiškė jos vandens lygio mažėjimą. Visų pirma todėl, kad plačiau išsilieję vandenys savaime seklėja. Antra vertus, anot visų stebėjimų, Siaurės pusrutulio europinės dalies jūrų lygis kasmet pamažu žemėja, o dėl to nuolat anka ežerai, senka upės, išdžiūsta pelikės. Tad neklydo ir tie, kurie, savo nuomonę grįsdami stebėjimais, daro išvadą, kad Baltijos jūra senka.

PDF 45

Taip pat nebūtina įrodinėti, jog senovės germanai3 jei ir netiesiogiai kilę, tai giminiavosi su kimbrais nuo jų persikėlimo į Vakarų Europą laikų4; tai, be laibejo1, įvyko netrukus po 650 metų prieš Kristaus gimimą, kai kimbrų grobuoniški antpuoliai Rytuose ėmė slopti5. 25 Kimbrų gentims, pagyvenusioms penkis, o gal kiek daugiau amžių, dėl kažkokių svarbių priežasčių buvo lemta pasitraukti iš Baltijos jūros pakrančių6. Ta priežastis buvo šioje Siaurės Europos dalyje įvykusi stichinė nelaimė, kuri pavertė dykra žemus, pajūryje plytinčius kraštus nuo Zundo iki Oderio žiočių ir toliau į šiaurę.

PDF 24

Visi kiti Rusios miestai, šiauriniai ir pietiniai, perdėm susmulkintų kunigaikštysčių sostinės, neturėjo nei tokios reikšmės, nei laisvių, kad galėtų bent kiek paveikti kaimyninius kraštus. Esant tokiai Europos miestų padėčiai, Lietuva, ilgiausiai atsiribojusi nuo krikščionybės, valdydama nedidelį ir uostų stokojantį Baltijos pakrantės ruožą, dar su vargana žemdirbyste ir prekyba, vis dėlto pačiame XIII amžiaus viduryje savo žemėje jau turėjo keletą miestų. Naugardukas jau buvo garsiojo Mindaugo (Mendogo) sostinė.

PDF 259

**Pastangos sutvarkyti ūkį.** XVI amžiuje vakaruose Lietuva karų jau nebeturėjo. Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.

PDF 179-180

Kiek vėliau Mažoji Azija pateko į Turkų valdžią; prekybos centrai, kurie grupavosi Viduržemio jūroje, tada pamažu visai Europai nustojo savo reikšmės, ir šiaurėje ėmė kurtis nauji prekybos centrai. Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza. Nuo to tad laiko (XIII amžiaus) ir Lietuvos prekyba ėmė krypti į Baltijos jūrą.

PDF 86

Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suinteresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.

PDF 100

100 ## Puslapis 100 (Hyperborensis). Lietuvių liaudies rugiapjūtės dainose yra posakis „saulės gaivinantis spindulys“, vartojamas pasakymas Garu Kotu; matyt, tai primena padavimą apie Plinijaus14 pastebėtą saulės, arba Apolono, garbinimą prie Baltijos jūros, kur garbinamoji saulė buvo vadinama Kovos. Apie tai plačiai kalba ponas Riteris savo Siaurės senovės tyrimuose15.

PDF 28-29

12 ## Puslapis 29 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I KNYGA LAIKAI IKI KRIKŠČIONYBĖS ĮVEDIMO NUO MIESTO ĮKŪRIMO IKI PAT KRIKŠTO PRIĖMIMO VILNIUJE 1387 METAIS Lietuvių tautos kilmė — Normanai — Senoji gyvenvietė prie Vilnios upės — Šventaragis — Vilnius tampa Gedimino miestu ir sostine — Įsikūrimas, pradinė padėtis ir miesto valdymas — Jaunučio žlugimas — Algirdas - Pranciškonų nukankinimas — Kryžiuočių puldinėjimai Algirdo laikais — Jogailos užmačios — Kova su Kęstučiu — Vilniaus miestiečių įtaka toje kovoje — Kęstučio mirtis — Vilniaus padėtis Jogailos laikais — Mūšis su kryžiuočiais prie miesto ir jo sudeginimas — Nuniokojamos Vilniaus apylinkės — Išvejami kryžiuočiai— Jogaila tampa Lenkijos karaliumi — Išvykimas į Krokuvą. Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyvenvietės.

PDF 145

Skitai gintarą turėdavo gauti keliu, ėjusiu palei Baltijos jūrą upe, kuri į ją įteka. Mokslininkai klydo manydami, jog tai galėjo būti Prieglius arba Vakarų Dauguva. Čia tinkamiausias būtų Nemunas, nes labiausiai susijęs su Pripete.

PDF 144

Čia dar kartą pakartosime aukščiau minėtą pastabą (§ 25, 26) apie kai kuriuos vietinius pokyčius, kuriuos sukėlė dideli potvyniai ar ilgalaikiai smarkūs-šiaurės vėjai. Šie pokyčiai labiausiai paveikė Baltijos jūros pakrantes tarp Vyslos ir Dauguvos žiočių; žemės ¡gelmių sluoksniai, linkę į vulkaninius judesius, taip pat įrodo, kad kitados Prūsijoje vyko žemės drebėjimai2. Kalbant apie mūsų žemės formavimąsi, ne­ 1 Vienas milžinas, suspaudęs savo rankoje Atos kalną, nusviedė jį iš Trakijos į Makedoniją (Noet Fr.

PDF 157

Dar reikia nepraleisti, kad toji pati Palanga, nuo seno garsėjanti religiniu pamaldumu, buvo senas uostamiestis ar dėl aukštesnio vandens lygio Baltijos jūroje, ar dėl smėliu dar ne- 30 Patyrinėjus chronologiją, paaiškėja, kad Birutė gimė apie 1331 metus, ištekėjo 1348 metais, Vytautą pagimdė 1350 metais, liko našle 1382 metais, mirė 1416 metais. Prižiūrėjo Praurimės aukurą beveik 18 metų. 156 ## Puslapis 156 užneštos pakrantės.

PDF 22

Revelis [Talinas] už savo atsiradimą dar anksčiau turi būti dėkingas danams. Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pagonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai.

PDF 30

Iš tokio trijų skirtingų kilmių gyventojų maišymosi ir samplaikos radosi nauja pasienio tauta, kuri senovės geografų ilgai buvo vadinta skyrų, herulų ir vidivarijų vardais ir tik X amžiuje Lietuvos vardu tapo žinoma Europai1. Ta lietuvių tauta, išsiskyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kuršius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo pasistūmėjusi tiesiog iki Nemuno ir Būgo žiočių. Prūsai - apie jų kalbą pasakytina, kad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu palei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilumą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija, iki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras, išsaugojo gryniausius savo padermės bruožus.

PDF 252

Tad pakalbėkime apie kiekvieną sritį atskirai. 245 Tikrosios Prūsijos siena ėjo Vyslos žemupiu, Baltijos jūra ligi Nemunyno žiočių, paskui atsiribojo nuo Rusios siena, kurią parodėme anksčiau (§ 223), net iki Širvintos upės, vėliau žinoma siena su Mazovija, Michalovo ir Dobrynės žemėmis. Po kurio laiko kryžiuočiai pastūmė sieną ligi Nemuno žemupio, o po 1436 metų susidarė dabartinė siena su Žemaitija (§228).

PDF 150-151

Warsz. rašo, kad jo laikais buvę „Vytauto užrašai Krokuvos pilyje, karaliaus iždinėje, kuriuose prisipažįsta susitaikęs ir sutaręs su pusbroliu Skirgaila dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viršenybės, ir taip pat su juo suėjo į sąjungą prieš kiekvieną priešą, išskyrus Lenkijos karalių", ką savo laiškais ir Vytauto žmona Ona patvirtina. 134 ## Puslapis 151 Il KNYGA Tačiau tas amžių amžiams Lietuvos monarchijai atmintinas Vytauto viešpatavimas, tie neišmatuojami užkariavimai, kurie jos sienas nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros pastūmė, o vakaruose atitolinę rytų link tarp Lenkijos iki tolimų šiaurinės Rusios pakraščių nustatė, dar nebuvo pati gražiausia epocha Vilniaus miesto istorijoje. Tiekos negandų nukamuota, nesiliaujant vaidams viduje ir antpuoliams iš svetur, šalis nevaliojo greit pakilti iš vargų, kokius patyrė per pastarąsias apgultis.

PDF 214

Senovės tyrinėtojai neabejoja, jog budinai įsiterpė tarp venedų ir slavų gyvenamųjų vietovių ir įsikūrė iš dalies taikiai, iš dalies gal išstumdami kitas gentis prie Nemuno, o vėliau ir Vyslos, Dauguvos, — tai nedvejodamas pasakoja Osolinskisk Prie jūros skubančio Nemuno vaga atvedė iki žygio j vakarus pabaigos. Tad Nemuno žemupio pakrantes visų pirma dera laikyti ¡pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte, iš kur besiplėsdami lietuviai užėmė tolesnes šalis. Tunmanas savo tyrimais rodo, jog, kai lietuvių tautos tėvai atsikėlė prie Baltijos jūros ir ėmė prie jos plėstis, tuojau užėmė Sembą ir gintaro kasyklas2.

PDF 191

Tačiau šie, bijodami imperatoriaus žiaurumo, išžudė kvietėjus, du ar tris kartus atplaukusius pas juos, o patys jų laivais nuplaukė į Juodąją jūrą. Iš čia jie per miškingas stepes (didelė tų miškų dalis šiandieną iškirsta, ir šios vietos vadinamos Rusija, Podolija ir Lietuva), kur kitados romėnai keliaudavo medžioti, prasiskverbė ligi Baltijos jūros...) Joan.

PDF 514

Tuo tarpu miškuose, prikirtę medžių, suvertę juos kaip papuolė į krūvas, lietuviai užvertė visas praminąs, kuriomis netgi nešuliais neapsikrovę pėstininkai negalėjo prasibrauti, o juo labiau — sunkieji raiteliai. Štai todėl Livonijos kariai pasuko prie Baltijos jūros, tikėdamiesi, kad apie Palangą, smėlėtame pajūryje, bus rečiau medžių ir lygesnis kelias. Atspėję jų sumanymą, lietuvių kariai prikasė vieškelyje daugybę nedidelių griovių, padengė juos plona, nepastebima, bet žirgo neatlaikančia danga, o patys išsislapstė gretimuose miškuose.

PDF 429

Dabar pateiksime šį lietuvių mitologijos gabalėlį. Nuo vienuoliktojo amžiaus pabaigos ėmė smukti autoritetas vyriausiojo žynio, Krivių Krivaičio, kurio valdžia anksčiau apėmė visas lietuvių tautos gyvenamas žemes, tai yra nuo Vyslos iki Dauguvos, nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą, kur slavų krivičių tauta taip pat buvusi pavaldi vyriausiajam žyniui. Jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai lengvai rasime tos tautos pavadinimo priežastį, kitaip sakant, kad ta tauta turėjo savo krivius, kaip ir lietuvių genties tautos, tai yra kad laikėsi religinių apeigų papročių, vienodų su jų lietuvių apeigomis.

PDF 172

Tačiau senovės autoriai paliko ir iš dalies teisingų aprašymų. Plinijus, vadindamas gintaringą salą Glessaria, leido nedviprasmiškai suprasti, kad romėnų kariai žinojo šią žemę ir, ko gero, pelnėsi iš jos grobių4. Kiek vyresnis už Plinijų istorikas Melą Pomponijus apie Baltijos jūrą kalba ne itin aiškiai, bet rodo puikias žinias šaltinių, kuriuos panaudojo savo 1 Strabo.

PDF 372

Bet pelnytai atiduota derama pagarba rašytojui teikia daugiau garbės negu jo mokslingumo įrodymai ir subtilaus sąmojo požymiai. Be to, užuot smaginę mūsų skaitytojus patraukliai sumanytais pasakojimais, privalome ieškoti tiesos ir esmės. Baltijos jūra atsirado tuomet, kai buvo užpilta didžiulė dalis Vakarų okeano ar jo didelės įlankos, apribotos Skandinavijos pusiasalio, Suomijos, Ingrijos, Estijos pakrančių, po to sausumos ploto lanko forma nuo Vakarų Dauguvos žiočių iki Oderio žiočių, šią apvalainę kraštinę vedant per žemes ir kraštus, kur randama pirmykščių uolienų.

PDF 172

Tačiau senovės autoriai paliko ir iš dalies teisingų aprašymų. Plinijus, vadindamas gintaringą salą Glessaria, leido nedviprasmiškai suprasti, kad romėnų kariai žinojo šią žemę ir, ko gero, pelnėsi iš jos grobių4. Kiek vyresnis už Plinijų istorikas Melą Pomponijus apie Baltijos jūrą kalba ne itin aiškiai, bet rodo puikias žinias šaltinių, kuriuos panaudojo savo 1 Strabo.

PDF 34

Be minėtų santykių ¡su gotais, jau žinome apie dažnus skandinavų apsilankymus Baltijos jūros rytinėse pakrantėse, mat pastaruosius ypač viliojo pelninga prekyba gintaru, kurį tų pakrančių gyventojai rinkdavo.

PDF 153

Visus šiuos padavimus ¡sujungę į vieną, įsitikinsime, jog pirmiausia Baltijos jūra buvo žinoma Eridano vardu

PDF 474

Tai buvo Baltijos jūros vandenų nimfos. Pajūrio žemaičių vaizduotėje jos įgaudavo dailių nuogų merginų, gyvenančių gintaro rūmuose, jūros gelmėse, pavidalą.

PDF 331

Man atrodo visiškai tikėtina, jog pati Baltijos jūra buvo vadinama Eridanu.

PDF 401

Visi sutinka su nuomone, jog, ištirpus ledynams, pas mus atplaukė ir tos Siaurės uotų nuolaužos, — jas atplukdė vandenys, iš pradžių ritindami žeme nuo gimtųjų kalnų iki jūros, o po to — Baltijos dugnu.

PDF 333

Iš Baltijos jūros, Hiperborėjų okeano, ištekėjo keturios rojaus upės

PDF 401

Visi sutinka su nuomone, jog, ištirpus ledynams, pas mus atplaukė ir tos Siaurės uotų nuolaužos, — jas atplukdė vandenys, iš pradžių ritindami žeme nuo gimtųjų kalnų iki jūros, o po to — Baltijos dugnu.

PDF 155-156

Dar reikia nepraleisti, kad toji pati Palanga, nuo seno garsėjanti religiniu pamaldumu, buvo senas uostamiestis ar dėl aukštesnio vandens lygio Baltijos jūroje, ar dėl smėliu dar ne- 30 Patyrinėjus chronologiją, paaiškėja, kad Birutė gimė apie 1331 metus, ištekėjo 1348 metais, Vytautą pagimdė 1350 metais, liko našle 1382 metais, mirė 1416 metais. Prižiūrėjo Praurimės aukurą beveik 18 metų. 156 užneštos pakrantės