Gediminas žuvo 1337 metais mūšyje su kryžiuočiais prie Bajerburgo pilies, buvusios per mylią nuo Veliuonos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 41
Betgi toje epochoje, kai naujos civilizacijos \nspinduliai Lietuvos žemėje buvo tik pradėję blykčioti, kai, \nnepaisant Lietuvos valdovų išmintingų siekių, karo reikalai \nir užgrobimai labiau už įstatymų leidimą ar krašto valdy\nmą visiems rūpėjo, dar skendint barbariškų laikų tamsoj ar\ngi galima laiduoti už bet kokių įstatymų pastovumą ir pati\nkimumą? O vis dėlto Vilniuje, galingos valstybės sostinėje, \nGedimino uolaus rūpesčio dėka iš mažareikšmės gyvenvie\ntės iškilusioje, tėvynainių ir nausėdžių gyvenamoje, krikš\nčionybei ir prekybai klestint, kaip ir visame krašte, buvo pri\ngiję feodalinio valdymo principai.\nPo Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pi\nlies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jau\nnutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su \nvaldovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis,\n13\nRygos miestas buvo įkurtas 1200 \nmetais, ant kalno, vadinto Righe, \nDvinos pakrantėje, vyskupo Alber\nto fon Apeldemo, pasiųsto skleisti \nkrikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, \nbet ten dar prieš aštuonerius metus \nBremeno pirkliai jau buvo pastaty\ndinę keletą namų.
Bajerburgas vėliau vadintas Raudone, nes pilies sienos buvo sumūrytos iš raudonų plytų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 41
Betgi toje epochoje, kai naujos civilizacijos \nspinduliai Lietuvos žemėje buvo tik pradėję blykčioti, kai, \nnepaisant Lietuvos valdovų išmintingų siekių, karo reikalai \nir užgrobimai labiau už įstatymų leidimą ar krašto valdy\nmą visiems rūpėjo, dar skendint barbariškų laikų tamsoj ar\ngi galima laiduoti už bet kokių įstatymų pastovumą ir pati\nkimumą? O vis dėlto Vilniuje, galingos valstybės sostinėje, \nGedimino uolaus rūpesčio dėka iš mažareikšmės gyvenvie\ntės iškilusioje, tėvynainių ir nausėdžių gyvenamoje, krikš\nčionybei ir prekybai klestint, kaip ir visame krašte, buvo pri\ngiję feodalinio valdymo principai.\nPo Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pi\nlies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jau\nnutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su \nvaldovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis,\n13\nRygos miestas buvo įkurtas 1200 \nmetais, ant kalno, vadinto Righe, \nDvinos pakrantėje, vyskupo Alber\nto fon Apeldemo, pasiųsto skleisti \nkrikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, \nbet ten dar prieš aštuonerius metus \nBremeno pirkliai jau buvo pastaty\ndinę keletą namų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 118-119
Pilies kieme kadaise buvo gilus šulinys, gau\nsiai vandens tiekiantis, - dabar visai užkastas, o po centri\nniu bokštu buvo rūsys, stačiai smengantis gilyn, matmenimis \nį aukštį ir į plotį prilygstantis tam bokštui viršum jo. Į tą rūsį \nlanda buvo tokia, kad tik po vieną žmogų tegalėjo įeiti, vei\nkiausiai tai buvo pilies kalėjimas. Pasak Prūsijos metrašti\nninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi \npriešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai\n102\n\n## Puslapis 119\n\nI KNYGA\nvienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs \njam pilies užėmimą, Gediminas, surinkęs kariuomenę, 1337 \nmetų birželio 15 d., sustojo ties Bajerburgu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 118
Dabar Veliuona priklauso dvari\nninkui Mykolui Zaleskiui.\nUž mylios nuo Veliuonos, irgi ties Nemunu, stovi Bajer\nburgo pilis, pastatydinta Ordinui pavedus ir padedant Ba\nvarijos kunigaikščiui Henrikui apie 1337 metus, gavusi var\ndą, nuo jo paeinantį; pastarasis kunigaikštis draugėj su \nkryžiuočiais dalyvavo daugelyje žygių į Lietuvą. Dabar Ba- \njerburgas vadinamas - Raudań, arba tiksliau Raudonė, nuo \nžemaitiško žodžio „raudonas\", mat jos sienos sumūrytos iš \nraudonų plytų.