Aušros vartai

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Planinės ekonomikos metais Lietuvos visuomenėje vyravo nuostata, kad, paėmus į savo rankas gamybą, bus galima ją pasiskirstyti pagal savo poreikius Pirmasis Prancūzijos prezidento Fransua Miterano vizitas į Lietuvą. Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis su svečiu Vilniaus senamiestyje prie Aušros vartų. Vilnius, 1992 m.

Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)

Iš stabmeldystės laikų mes nieko nebeturime. Gedimino sostinėje mūrinių pastatų nebuvo; net paties kunigaikščio pilys — Aukštoji ir Žemoji — buvo medinės, taip pat ir stabmeldiškosios šventyklos, stovėjusios šventuose alkuose (kur dabar yra Katedra, taipgi netoli Aušros Vartų ir Antakalnyje). Po 1387 metų, įvedus krikščionybę, prasidėjo gyva statyba.

Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)

Įspūdžio pilnatį užbaigia šviesa, kuri, krisdama į attiką, akcentuoja jo sąrangą šešėlių dryžais ir vienodai žėrin­ čiomis plokštumomis. Aušros Vartų attikas ( 27 ) yra išdailintas kur kas prašmatniau (tai vie­ ninteliai miesto vartai, išlikę po XIX amžiaus pradžios, kada be jokios ato­ dairos buvo išgriautos miesto sienos, vartai ir bokštai). Bet jis priklauso jau prie XVII amžiaus, kada džiaugsmingą, puošnią prabangą pamėgusi baroko gadynė ryžosi pagražinti rūstų, apvaliomis šaudyklų angomis spok­ santį bastiono paviršių architektūrinių bei figūrinių motyvų ornamentu, su Vyčiu vidury.