Vytautas rašte Zigmantui teigė, kad Aukštaitija ir Žemaitija yra dvi neatskiriamos Lietuvos dalys.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 152
Vytautas ir Jogaila, išgirdę iš savo pasiuntinių tokį sprendimą,\nanot Dlugošo, graudžiai apsiverkė^1 ) ir tuojau pasiuntė ki\ntus pasiuntinius — Zbignievą Olesnickį ir Mikalojų Cibulką —\nsu protesto raštu, kuris buvo paskaitytas tame pat suvažiavi\nme. Proteste Vytautas pareiškė, kad neįgaliojo Zigmanto būti\narbitru ir spręsti jo reikalus^2 ). Po to parašė jam dar kitą raš\ntą, kuriame labai gražiai išdėstė, kad Žemaitija ir Aukštaitija\n— tai dvi neatskiriamos Lietuvos dalys, tiktai žmonių vadina\nmos įvairiai dėl jų geografinės padėties; o taip pat ir Sūdavi\nja su Jotvingija (Dzūkija) yra tokie lietuvių kraštai, dėl ku\nrių ir ginčo negali kilti; tad jei sprendimas nebus atmainytas,\nkol gyvas bus, nepalaikys su Zigmantu taikos^3 ).
Aukštaitiją nuo Žemaitijos skyrusi siena ėjo dešiniuoju Neries ir Nemuno pakraščiu nuo Nevėžio žiočių iki Kuršo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 283
Baigiant šios antros srities aprašymą, negalima ne\npaminėti jos padalijimo į dvi dalis; apie tai ne sykį rei\nkės dar kalbėti, be to, norint suvokti senovės lietuvių\nkraštų geografiją, reikia aptarti šį padalijimą. Lietuva,\narba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi\npuses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių\nAustechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas\nturėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pa\nkrante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vaka\nrinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo.
Narbuto aprašyme Aukštaitija sudarė aukštesniąją Lietuvos dalį ir lotynų autorių buvo vadinama Austechia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 283
Baigiant šios antros srities aprašymą, negalima ne\npaminėti jos padalijimo į dvi dalis; apie tai ne sykį rei\nkės dar kalbėti, be to, norint suvokti senovės lietuvių\nkraštų geografiją, reikia aptarti šį padalijimą. Lietuva,\narba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi\npuses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių\nAustechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas\nturėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pa\nkrante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vaka\nrinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo.
Narbuto aprašyme Lietuva dalijosi į aukštesniąją Aukštaitiją, lotynų autorių vadintą Austechia, ir žemesniąją Žemaitiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 283
Baigiant šios antros srities aprašymą, negalima ne\npaminėti jos padalijimo į dvi dalis; apie tai ne sykį rei\nkės dar kalbėti, be to, norint suvokti senovės lietuvių\nkraštų geografiją, reikia aptarti šį padalijimą. Lietuva,\narba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi\npuses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių\nAustechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas\nturėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pa\nkrante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vaka\nrinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo.
Lietuva, arba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi puses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių Austechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 283
Baigiant šios antros srities aprašymą, negalima ne\npaminėti jos padalijimo į dvi dalis; apie tai ne sykį rei\nkės dar kalbėti, be to, norint suvokti senovės lietuvių\nkraštų geografiją, reikia aptarti šį padalijimą. Lietuva,\narba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi\npuses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių\nAustechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas\nturėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pa\nkrante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vaka\nrinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo.
Aprašomo žygio tikslas buvo Aukštaitija.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 154
Šio žygio tikslas buvo Aukštaitija.
Teodoras Narbutas aprašo, kad didysis magistras siaubė Aukštaitiją, o Kęstutis, negalėdamas pasipriešinti, įsiveržė į Prūsiją ir užkariavo Salduvos bei Osterodės apylinkes.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 156
Padėtis susiklostė taip: didysis magistras siaubė Aukštaitiją, kunigaikštis Kęstutis, negalėda mas pasipriešinti jo karinėms pajėgoms, per girias prasigavęs įsiveržė į Prūsiją ir užkariavo Salduvos ir Osterodės apylinkes
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Lietuva, arba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi puses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių Austechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas turėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pa krante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vaka rinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo. Tačiau į vakarus nuo šios ribos buvęs šiandienis Šiaulių kraštas, iš tikrųjų priklausantis Žemaitijai, dar buvo va dinamas vidurio Lietuva, o plytėjęs toliau į vakarus — i ikrą j a Žemaitija, arba Vinidų kraštu.
Susietas teiginys: t-002
Susieti teiginiai: t-002