Vytautas rašte Zigmantui teigė, kad Aukštaitija ir Žemaitija yra dvi neatskiriamos Lietuvos dalys.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 152
Vytautas ir Jogaila, išgirdę iš savo pasiuntinių tokį sprendimą, anot Dlugošo, graudžiai apsiverkė^1 ) ir tuojau pasiuntė kitus pasiuntinius — Zbignievą Olesnickį ir Mikalojų Cibulką — su protesto raštu, kuris buvo paskaitytas tame pat suvažiavime. Proteste Vytautas pareiškė, kad neįgaliojo Zigmanto būti arbitru ir spręsti jo reikalus^2 ). Po to parašė jam dar kitą raštą, kuriame labai gražiai išdėstė, kad Žemaitija ir Aukštaitija — tai dvi neatskiriamos Lietuvos dalys, tiktai žmonių vadinamos įvairiai dėl jų geografinės padėties; o taip pat ir Sūdavija su Jotvingija (Dzūkija) yra tokie lietuvių kraštai, dėl kurių ir ginčo negali kilti; tad jei sprendimas nebus atmainytas, kol gyvas bus, nepalaikys su Zigmantu taikos^3 ).
Aukštaitiją nuo Žemaitijos skyrusi siena ėjo dešiniuoju Neries ir Nemuno pakraščiu nuo Nevėžio žiočių iki Kuršo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 283
Baigiant šios antros srities aprašymą, negalima nepaminėti jos padalijimo į dvi dalis; apie tai ne sykį reikės dar kalbėti, be to, norint suvokti senovės lietuvių kraštų geografiją, reikia aptarti šį padalijimą. Lietuva, arba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi puses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių Austechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas turėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pakrante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vakarinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo.
Narbuto aprašyme Aukštaitija sudarė aukštesniąją Lietuvos dalį ir lotynų autorių buvo vadinama Austechia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 283
Baigiant šios antros srities aprašymą, negalima nepaminėti jos padalijimo į dvi dalis; apie tai ne sykį reikės dar kalbėti, be to, norint suvokti senovės lietuvių kraštų geografiją, reikia aptarti šį padalijimą. Lietuva, arba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi puses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių Austechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas turėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pakrante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vakarinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo.
Narbuto aprašyme Lietuva dalijosi į aukštesniąją Aukštaitiją, lotynų autorių vadintą Austechia, ir žemesniąją Žemaitiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 283
Baigiant šios antros srities aprašymą, negalima nepaminėti jos padalijimo į dvi dalis; apie tai ne sykį reikės dar kalbėti, be to, norint suvokti senovės lietuvių kraštų geografiją, reikia aptarti šį padalijimą. Lietuva, arba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi puses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių Austechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas turėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pakrante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vakarinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo.
Lietuva, arba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi puses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių Austechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 283
Baigiant šios antros srities aprašymą, negalima nepaminėti jos padalijimo į dvi dalis; apie tai ne sykį reikės dar kalbėti, be to, norint suvokti senovės lietuvių kraštų geografiją, reikia aptarti šį padalijimą. Lietuva, arba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi puses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių Austechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas turėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pakrante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vakarinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo.
Aprašomo žygio tikslas buvo Aukštaitija.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 154
Šio žygio tikslas buvo Aukštaitija.
Teodoras Narbutas aprašo, kad didysis magistras siaubė Aukštaitiją, o Kęstutis, negalėdamas pasipriešinti, įsiveržė į Prūsiją ir užkariavo Salduvos bei Osterodės apylinkes.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 156
Padėtis susiklostė taip: didysis magistras siaubė Aukštaitiją, kunigaikštis Kęstutis, negalėdamas pasipriešinti jo karinėms pajėgoms, per girias prasigavęs įsiveržė į Prūsiją ir užkariavo Salduvos ir Osterodės apylinkes