Santrauka
Šiaip jau platus Nemuno aukštupio-vidurupio dešinės kraštas ir beveik ištisai Neries baseinas su Šventąja sudarė Aukštaičių žemės pagrindą, nuo XI amž. rusų metraščiuose vadinamą «Litva».
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Platus Nemuno aukštupio ir vidurupio dešiniojo kranto kraštas bei beveik visas Neries baseinas su Šventąja sudarė Aukštaičių žemės pagrindą. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Platus Nemuno aukštupio ir vidurupio dešiniojo kranto kraštas bei beveik visas Neries baseinas su Šventąja sudarė Aukštaičių žemės pagrindą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Galima tačiau daryti išvadas, kad prieš įsikuriant Lietuvos valstybei, dre govičiai (būsimieji gudai) buvo pasiekę ne tik aukštutinį Nemuną ir jo šaltinius, bet ir dešinių prieupių Neries ir Beržūnės aukštupius. Šiaip jau platus Nemuno aukštupio-vidurupio dešinės kraštas ir beveik ištisai Neries baseinas su Šventąja sudarė Aukštaičių žemės pagrindą, nuo XI amž. rusų metraščiuose vadinamą «Litva». Kronistui Dusburgui pažįstami Aukštaičiai (« Austechia »), 1322 m. minimi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino taikos sutartyje su Livonija (« Eystoythen »), buvo grynai geografinis žemės pavadi nimas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |