Dabartinių Lukiškių ir Antakalnio užuomazgos siejamos su vienišomis trobomis palei Viliją tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 126
Čia buvo pats miesto centras - ten, kur dabar stovi Rotušė ir Šv. Kazimiero bažnyčia; po Aukštutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jokių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o kitoje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Antakalnio užuomazgos7. kuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], rado.
Antakalnio pavadinimas aiškinamas kaip kilęs iš lietuviškų žodžių „ant to kalno“ arba „ant pakalnės“.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 125
IV, p. 400. Antakalnio pavadinimas, jeigu mes jį aiškintume taip, kaip to tūlas norėtų, turėtų būti kilęs iš lotvniško žodžio ante - prieš ir collis - kalva, mat jis tarp kalnų išsidėstęs, bet vietovė, kur buvo lietuvių šventykla, turėjo būti nuo seno lietuviškai vadinama, ne lotyniškai. Antakalnis yra pavadintas arba nuo žodžių: ant-to-Kalno, arba: ant-Pakalnės, pagal tai, kaip pirmasis davęs pavadinimą, Antakalnį stebėjo; juk plaukiančiam Vilija atrodytų esantis ant aukštumos, o stovintis ant upės kranto Antakalnį regėtų plokštumoje, kalno papėdėje.
Dabartinio Antakalnio užuomazgos buvo vienišos trobos palei Viliją tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 126
Čia buvo pats miesto centras - ten, kur dabar stovi Rotušė ir Šv. Kazimiero bažnyčia; po Aukštutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jokių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o kitoje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Antakalnio užuomazgos7. kuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], rado.
Balińskis Antakalnio pavadinimą aiškina kaip nuo seno lietuvišką, siejamą su ant kalno arba ant pakalnės formomis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 125
IV, p. 400. Antakalnio pavadinimas, jeigu mes jį aiškintume taip, kaip to tūlas norėtų, turėtų būti kilęs iš lotvniško žodžio ante - prieš ir collis - kalva, mat jis tarp kalnų išsidėstęs, bet vietovė, kur buvo lietuvių šventykla, turėjo būti nuo seno lietuviškai vadinama, ne lotyniškai. Antakalnis yra pavadintas arba nuo žodžių: ant-to-Kalno, arba: ant-Pakalnės, pagal tai, kaip pirmasis davęs pavadinimą, Antakalnį stebėjo; juk plaukiančiam Vilija atrodytų esantis ant aukštumos, o stovintis ant upės kranto Antakalnį regėtų plokštumoje, kalno papėdėje.
Jėzuitai pralaimėjo teisme dėl plytinės, žemės sklypo ir lankos Antakalnyje, nes neturėjo nuosavybės dokumentų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 190
2do, kad tėvai jėzuitai didelę aikštę prie bažnyčios, sodą ir 4 užvažiuojamus namus, pritaikę vaistinei, spaustuvei ir mokyklai, prie kolegijos prijungė. 8tio, plytinę su žemės sklypu ir lanka Antakalnyje paėmę, jie artylleryi judicialiter pralaimėjo, kadangi, dokumentų stokodami, neturėjo kuo teisme įrodyti nuosavybę. 4to, Virogorų ežerą su žeme, miškais, lankomis tie patys tėvai jėzuitai pasisavino.
Viršupio dvaras buvo prie pat Vilniaus, už Antakalnio priemiesčio.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 272
Bažnyčia Rūdninkuose galėjusi būti nuo seno, bet klebonijos fundacija datuojama nuo Zigmanto III. Be Rūdninkų, didieji Lietuvos kunigaikščiai prie pat Vilniaus, už Antakalnio priemiesčio, turėjo miesto dvarą, vadinamą Viršupiu, o lietuviškai tai reiškia vandens paviršių. Iki šios dienos ten tebėra tvenkinių liekanų, ir vietovė išlaikė senąjį vardą.
Antakalnyje hetmonas Mykolas Pacas pastatė Vilniaus barokinę Šv. Petro ir Povilo bažnyčią.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 373
Už jų pečių tuomet jau stovėjo visa Lietuva, nes, grįždamas iš elekcinio seimo, Boguslavas Radvila mirė (netoli Karaliaučiaus), ir galingų konkurentų Pacams daugiau jau nebeliko Lietuvoje. Pacų šeimos priešaky, taigi ir visos Lietuvos politikos vadu, buvo kancleris Kristupas Pacas, — tas pats, kuris pastatė gražųjį Pažaislio vienuolyną paliai Kauną (jo brolis hetmonas Mykolas pastatė taip pat gražiausią Vilniuje barokinę šv. Petro ir Povilo -bažnyčią Antakalny).
Pagal vieną padavimą Goštautas Antakalnyje pastatydino Šv. Petro bažnyčią pagonių šventyklos vietoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 45
Anot kitų padavimų, Goštautas pastatydinęs Šv. Petro bažnyčią Antakalnyje, pagonių šventyklos vietoje, kurią mini Strijkovskis (Sk. IV, 1.400).
Antakalnyje, dabartinės Šv. Petro bažnyčios vietoje, minima medinė visiems lietuvių dievams pašvęsta šventovė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 125
Gausu buvo pagonių šventyklų, nes, be tų, kurias pilies teritorijoje buvus patyrėme, viena šventa vietovė buvo ant tos kalvos, kur dabar stovi Šv. Jono bažnyčia, o Antakalnyje, kaip tik ten, kur dabar Šv. Petro bažnyčia, buvo iškilusi medinė šventovė, visiems lietuvių dievams pašvęsta6. tovė Laukai-kišas-upys, vėliau išvirto į Lukiškes.
Pasak Narbuto minimo padavimo, Vilniaus Antakalnyje, Gedimino sode, dabartinio Šv. Petro vienuolyno vietoje stovėjusi Mildos šventykla arba koplyčia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 135
Bet kai kas painioja šią patrauklią dievybę su deive Lietuva. Esama padavimo, kad Vilniaus Antakalnyje, Gedimino sode, buvusiame dabartinio šv. Petro vienuolyno vietoje, stovėjusi Mildos šventykla arba koplyčia.
Mikalojus Vorobjovas XIX ir XX a. vilas bei kareivines vertino kaip Antakalnio topografiją darkančius statinius.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 14
Šalia puošniausių pastatų riogso menkutės lūšnelės, šalia apstatytų gatvių ir aikščių boluoja tušti plotai. Šalia senosios architektūros stilistinės puikybės regime neskoningus XIX ir XX šimtmečių gamybos griozdus — pav., vilos ir kareivinės, kurios biauroja tiesiog nuostabų topografiniu atžvilgiu Antakalnį.
Pietuose naujai besikuriantis miestas rėmėsi į Nemuną, o šiaurėje - į pilį ir palei Nerį išsimėčiusias valdovo ir jo vietininkų Kauno seniūnų jurisdikcijoje buvusias žemes, o šiaurės rytų kampe artėjo prie Antakalnio šlaitų.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 128
Jų teritorijos įsiliejo į naująjį miestą, tačiau šio urbanistinei struktūrai neturėjo įtakos. Miestas kūrėsi praktiškai tuščioje teritorijoje į pietryčius nuo pilies, jo rytinė riba ėjo apie 500 m nuo pilies nutolusia griova, kuria galbūt į Nemuną tekėjo nedidelis upelis. Pietuose naujai besikuriantis miestas rėmėsi į Nemuną, o šiaurėje į pilį ir palei Nerį išsimėčiusias valdovo ir jo vietininkų Kauno seniūnų jurisdikcijoje buvusias žemes, o šiaurės rytų kampe artėjo prie Antakalnio šlaitų.
Kalvos į šiaurę nuo miesto stūkso plikos, jas rytiniame pakraštyje perrėžia kelias į Vilnių (Via versus Vilnam), o ant Antakalnio (Ąžuolų kalno?) matyti kartuvės.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 385
Matome didelį spiečių pastatų dešiniajame Nemuno krante, upės slėnyje. Kalvos į šiaurę nuo miesto stūkso plikos, jas rytiniame pakraštyje perrėžia kelias į Vilnių (Via versus Vilnam), o ant Antakalnio (Ąžuolų kalno?) matyti kartuvės.
1724 ir 1725 m. Antakalnyje buvusį Simono Mošcickio dvarelį du kartus užpuolė Kazimiero Piontkovskio žmonės.
Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
PDF 8
sak skundą parašiusio asmens, po konfliktų dėl Veršupio miškų medienos naudojimo du kartus – 1724 ir 1725 m. – Antakalnyje buvusį Artilerijos jurisdikos vaito ir ekonomo Simono Mošcickio (Szymon Mościcki) dvarelį užpuolė Gardino pavieto pataurininkio Kazimiero Piontkovskio (Kazimierz Piontkowski) žmonės, smurtavo prieš šeimininką, mušė lazdomis, išvijo jį į l
1792 m. Antakalnyje buvo Antano Orlovskio dvarelis Aleksandro Mykolo Sapiegos jurisdikcijoje.
Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
PDF 15
Kaip rašoma skunde, 1792 m. Antakalnio gubernatoriaus Adomavičiaus žmonės, ginkluoti kirviais ir ilgavamzdžiais šautuvais, užpuolė Antano Orlovskio (Antoni Orłowski) dvarelį Antakalnyje – LDK didžiojo kanclerio Aleksandro Mykolo Sapiegos jurisdikoje57.
Antakalnyje buvo įrengta švedų generolo Carlo Gustafo Monterio būstinė.
04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
PDF 229
Balandžio 7 d. vienuolyne jis buvo suimtas, surištas ir pristatytas į švedų generolo Carlo Gustafo Monterio Antakalnyje įrengtą būstinę.
Jis vadinosi Autos, dėl to priemiestis pramintas Antakalniu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 493
Jis vadinosi Autos, dėl to priemiestis pramintas Antakalniu