Dabartinių Lukiškių ir Antakalnio užuomazgos siejamos su vienišomis trobomis palei Viliją tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 126
Čia buvo pats miesto centras - ten, kur dabar stovi Rotušė ir Šv. Kazimiero bažnyčia; po Aukš tutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jo kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant akalnio užuomazgos7. kuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], rado.
Antakalnio pavadinimas aiškinamas kaip kilęs iš lietuviškų žodžių „ant to kalno“ arba „ant pakalnės“.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 125
IV, p. 400. Antakalnio pavadinimas, jeigu mes jį aiškintume taip, kaip to tūlas no rėtų, turėtų būti kilęs iš lotvniško žo džio ante - prieš ir collis - kalva, mat jis tarp kalnų išsidėstęs, bet vietovė, kur buvo lietuvių šventykla, turėjo būti nuo seno lietuviškai vadinama, ne lotyniškai. Antakalnis yra pava dintas arba nuo žodžių: ant-to-Kal- no, arba: ant-Pakalnės, pagal tai, kaip pirmasis davęs pavadinimą, Ant akalnį stebėjo; juk plaukiančiam Vi lija atrodytų esantis ant aukštumos, o stovintis ant upės kranto Antakal nį regėtų plokštumoje, kalno papė dėje.
Dabartinio Antakalnio užuomazgos buvo vienišos trobos palei Viliją tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 126
Čia buvo pats miesto centras - ten, kur dabar stovi Rotušė ir Šv. Kazimiero bažnyčia; po Aukš tutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jo kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant akalnio užuomazgos7. kuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], rado.
Balińskis Antakalnio pavadinimą aiškina kaip nuo seno lietuvišką, siejamą su ant kalno arba ant pakalnės formomis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 125
IV, p. 400. Antakalnio pavadinimas, jeigu mes jį aiškintume taip, kaip to tūlas no rėtų, turėtų būti kilęs iš lotvniško žo džio ante - prieš ir collis - kalva, mat jis tarp kalnų išsidėstęs, bet vietovė, kur buvo lietuvių šventykla, turėjo būti nuo seno lietuviškai vadinama, ne lotyniškai. Antakalnis yra pava dintas arba nuo žodžių: ant-to-Kal- no, arba: ant-Pakalnės, pagal tai, kaip pirmasis davęs pavadinimą, Ant akalnį stebėjo; juk plaukiančiam Vi lija atrodytų esantis ant aukštumos, o stovintis ant upės kranto Antakal nį regėtų plokštumoje, kalno papė dėje.
Jėzuitai pralaimėjo teisme dėl plytinės, žemės sklypo ir lankos Antakalnyje, nes neturėjo nuosavybės dokumentų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 190
2do, kad tėvai jėzuitai didelę aikštę prie bažnyčios, sodą ir 4 užvažiuojamus namus, pritaikę vaistinei, spaustuvei ir mokyklai, prie kolegijos prijungė. 8tio, plytinę su žemės sklypu ir lanka Antakalnyje paė mę, jie artylleryi judicialiter pralaimėjo, kadangi, dokumentų stokodami, neturėjo kuo teisme įrodyti nuosavybę. 4to, Virogorų ežerą su žeme, miškais, lankomis tie patys tėvai jėzuitai pasisavino.
Viršupio dvaras buvo prie pat Vilniaus, už Antakalnio priemiesčio.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 272
Bažny čia Rūdninkuose galėjusi būti nuo seno, bet klebonijos fun dacija datuojama nuo Zigmanto III. Be Rūdninkų, didieji Lietuvos kunigaikščiai prie pat Vil niaus, už Antakalnio priemiesčio, turėjo miesto dvarą, va dinamą Viršupiu, o lietuviškai tai reiškia vandens paviršių. Iki šios dienos ten tebėra tvenkinių liekanų, ir vietovė išlai kė senąjį vardą.
Antakalnyje hetmonas Mykolas Pacas pastatė Vilniaus barokinę Šv. Petro ir Povilo bažnyčią.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 373
Už jų pečių tuomet jau stovėjo visa Lietuva, nes, grįždamas iš elek- cinio seimo, Boguslavas Radvila mirė (netoli Karaliaučiaus), ir galingų konkurentų Pacams daugiau jau nebeliko Lietuvoje. Pacų šeimos priešaky, taigi ir visos Lietuvos politikos vadu, buvo kancleris Kristupas Pacas, — tas pats, kuris pastatė gra- žųjį Pažaislio vienuolyną paliai Kauną (jo brolis hetmonas My- kolas pastatė taip pat gražiausią Vilniuje barokinę šv. Petro ir Povilo -bažnyčią Antakalny).
Pagal vieną padavimą Goštautas Antakalnyje pastatydino Šv. Petro bažnyčią pagonių šventyklos vietoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 45
Anot kitų padavimų, Goštautas pastaty dinęs Šv. Petro bažnyčią Antakalny je, pagonių šventyklos vietoje, kurią mini Strijkovskis (Sk. IV, 1.400).
Antakalnyje, dabartinės Šv. Petro bažnyčios vietoje, minima medinė visiems lietuvių dievams pašvęsta šventovė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 125
Gausu buvo pagonių šventyklų, nes, be tų, ku rias pilies teritorijoje buvus patyrėme, viena šventa vietovė buvo ant tos kalvos, kur dabar stovi Šv. Jono bažnyčia, o Ant akalnyje, kaip tik ten, kur dabar Šv. Petro bažnyčia, buvo iš kilusi medinė šventovė, visiems lietuvių dievams pašvęsta6. tovė Laukai-kišas-upys, vėliau išvir to į Lukiškes.
Pasak Narbuto minimo padavimo, Vilniaus Antakalnyje, Gedimino sode, dabartinio Šv. Petro vienuolyno vietoje stovėjusi Mildos šventykla arba koplyčia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 135
Bet kai kas painioja šią patrauklią dievybę su deive Lie\ntuva.\nEsama padavimo, kad Vilniaus Antakalnyje, Gedimino so\nde, buvusiame dabartinio šv. Petro vienuolyno vietoje, stovė\njusi Mildos šventykla arba koplyčia.
Mikalojus Vorobjovas XIX ir XX a. vilas bei kareivines vertino kaip Antakalnio topografiją darkančius statinius.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 14
Šalia puošniausių pastatų riogso menkutės lūšnelės, šalia apstatytų gatvių ir aikščių boluoja tušti plotai. Šalia senosios architektūros stilistinės puikybės regime neskoningus XIX ir XX šimtmečių gamybos griozdus — pav., vilos ir kareivinės, kurios biauroja tiesiog nuosta bų topografiniu atžvilgiu Antakalnį.
Pietuose naujai besikuriantis miestas rėmėsi į Nemuną, o šiaurėje - į pilį ir palei Nerį išsimėčiusias valdovo ir jo vietininkų Kauno seniūnų jurisdikcijoje buvusias žemes, o šiaurės rytų kampe artėjo prie Antakalnio šlaitų.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 128
Jų teritorijos įsiliejo į naująjį miestą, tačiau šio urbanistinei struktūrai ne- turėjo įtakos. Miestas kūrėsi praktiškai tuščioje teritorijoje į pietryčius nuo pilies, jo rytinė riba ėjo apie 500 m nuo pilies nutolusia griova, kuria galbūt į Nemuną tekėjo nedidelis upelis. Pietuose naujai besikuriantis miestas rėmėsi į Nemuną, o šiaurėje - į pilį ir palei Nerį išsimėčiusias valdovo ir jo vietininkų Kauno seniūnų jurisdikcijoje buvusias žemes, o šiaurės rytų kampe artėjo prie Antakalnio šlaitų.
Kalvos į šiaurę nuo miesto stūkso plikos, jas rytiniame pakraštyje perrėžia kelias į Vilnių (Via versus Vilnam), o ant Antakalnio (Ąžuolų kalno?) matyti kartuvės.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 385
Matome didelį spiečių pastatų dešiniajame Nemuno krante, upės slė nyje. Kalvos į šiaurę nuo miesto stūkso plikos, jas rytiniame pakraštyje perrėžia kelias į Vilnių (Via versus Vilnam), o ant Antakalnio (Ąžuolų kalno?) matyti kartuvės.
1724 ir 1725 m. Antakalnyje buvusį Simono Mošcickio dvarelį du kartus užpuolė Kazimiero Piontkovskio žmonės.
Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
PDF 8
sak skundą parašiusio asmens, po konfliktų dėl Veršupio miškų medienos nau- dojimo du kartus – 1724 ir 1725 m. – Antakalnyje buvusį Artilerijos jurisdikos vaito ir ekonomo Simono Mošcickio (Szymon Mościcki) dvarelį užpuolė Gardino pavieto pataurininkio Kazimiero Piontkovskio (Kazimierz Piontkowski) žmonės, smurtavo prieš šeimininką, mušė lazdomis, išvijo jį į l
1792 m. Antakalnyje buvo Antano Orlovskio dvarelis Aleksandro Mykolo Sapiegos jurisdikcijoje.
Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
PDF 15
Kaip rašoma skunde, 1792 m. Antakalnio gubernatoriaus Adomavičiaus žmonės, ginkluoti kirviais ir ilgavamzdžiais šautuvais, užpuolė Antano Orlovskio (Antoni Orłowski) dvarelį Antakalnyje – LDK didžiojo kanclerio Aleksandro Mykolo Sapiegos jurisdikoje57.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Kitaip vadi nosi Kri uninie -Pradžių Warpu arba Brandžiu - Warpu. Sunku paraidžiui išversti šiuos mitologijos terminus, bet apytikriai reikštų: ašakoti javai, Krūminės varpos. Pats pavadinimas, iš reikštas moteriška gimine, taikomas ne dievui, kaip manė Strij kovskis, o deivei.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
304 ## Puslapis 304 tinai turi išaugti į didelį miestą, kadangi tą nuostabiai skati no ir vietos padėtis. Lizdeika išaiškino sapną Gediminui po to, kai jis, nukovęs didžiulį taurą ant aukščiausio kalno, stūksančio Antakalnio link, - išmanantys tėvynės istoriją dabar jį vadina Tauro kal nu - nakvojo šventajame miške prie Vilnios ir Neries santa kos, vadintame Šventaragiu; jam prisisapnavo, kad matęs mil žinišką vilką, visą šarvuotą geležiniais šarvais, o jo viduje stau gę šimtas kitų vilkų. Tą naktį gretimame miške tikrai galėjo kaukti vilkai, tad nedaug reikėjo, kad medžiotojui - kunigaikš čiui - kas nors panašaus prisisapnuotų.