Rugpjūtį, baigus karinę parengtį Prūsijoje, į žygį atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
Kai rug\npjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy\nko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa\npročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę\njų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng\nvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar\nesanti pagonių šalis.
Antanas Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją ir Gardine įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų bei veterinarų mokyklas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 88
Karališkosiose ekonomijose jis ėmėsi radikalių reformų: \nsteigė palivarkus, vietoje činšo reikalavo dviejų dienų lažo per savaitę, \nbuvo pradėta naujai rūšiuoti žemę, įvertinant jos kokybę, pradėti me- \nlioruoti laukai, tiesiami keliai, auginamos naujos (olandų) gyvulių veis-\nlės. A. Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė \nmatininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine.
Tuo metu Anglijoje gyveno apie 6 000 lietuvių, o JAV ir Vilniaus krašte gyveno didesnės lietuvių bendruomenės.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 150-151
visų prekybos įmonių savininkų, lietuviai – vos 13 proc. Apie 350 000 lietuvių tuo metu gyveno JAV (iš jų 180 000 gimę Lie- tuvoje), apie 100 000 Vilniaus krašte, 6 000 – Anglijoje. Pirmais neprik 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 151 lausomybės metais tūkstančiai emigrantų grįžo į Lietuvą, pirko žemę, pradėjo verslus, atidarė pramonės įmones, bankus.
1588 m. Nenugalimosios armados išsilaipinimui Anglijoje sutrukdė audra, todėl Ispanija šio žygio nekartojo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 67
Viena priežasčių, dėl kurių Ispanija ir Portugalija neteko lyderių pozicijų, – per geras gyvenimas: iš Lotynų Amerikos plukdomas auksas neskatino plėtoti savų miestų ir jų ekono- mikos. Ispanijos galybės saulėlydį ženklino Nenugalimosios armados ne- sėkmė 1588 m. Nors jai išsilaipinti Anglijoje sutrukdė atsitiktinė audra, žygio Ispanija nekartojo.
Rugpjūtį, pasibaigus pasirengimui mūšiams Prūsijoje, atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
Kai rug\npjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy\nko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa\npročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę\njų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng\nvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar\nesanti pagonių šalis.
Derbio grafas Henrikas vadovavo Gdansko uoste išsilaipinusiems lankininkams ir vėliau, kaip Henrikas IV, paveldėjo Anglijos sostą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135-136
119\n\n## Puslapis 136\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nlankininkų, kurie išsilaipino Gdansko uostė, vadovavo Der\nbio grafas Henrikas, vyresnysis Lankasterio kunigaikščio Jo\nno sūnus, kuris vėliau kaip Henrikas IV paveldėjo Anglijos\nsostą23. Prancūzams ir kitiems kariams vadovavo narsusis\nriteris Boucicaut24.
Vilniaus universiteto profesorių veikalai pasiekė Angliją, o Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija 1646 m. išversta į anglų kalbą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 81
Vilniaus universite-\nto profesorių veikalai pasiekė net protestantiškąją Angliją – pavyzdžiui, \nMartyno Smigleckio „Logika“ (1618 m.) rėmėsi ne tik Sorbonos, bet ir \nOksfordo daktarai, o Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija 1646 m. \nbuvo išversta iš lotynų į anglų kalbą ir skaitoma Europos universitetuose \nvietoje įprasto Horacijaus.
J. Miklašis techninės chemijos mokėsi specialiuose institutuose Vokietijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje, prieš grįždamas į Lietuvą.
Lenkai Lietuvoje Dr. J. Basanavičius
PDF 38-39
Vienas jaunas lietuvis*, išsimo kinęs tulą šaką techniškos chemijos speciališkuose institutuos Vokietijos, Prancuzijos ir Anglijos, Lietuvon sugrįżo, geisdam as u żsiimt labai naudin gu tu lam kraštui fabrikišku veiklumu. B et jau uż- rubeżēje, susitikdam as su tulos patriotiškos spalvos lenkais, jis buvo użsitraukęs ant savęs nuotartį, buk * J. Miklašis jis lenkiškiemsiems politiškiems idealams neištiki m as esąs ir iš prieżasties melagingo skundo jau ant rubeżiaus, Maskolijon grįżtant, sulaikytas tapo. Reikalas, żinoma, išsiaiškino, bet nuo to lengviaus nepasidarē. Kada jis użsimanē pritraukt prie sa vo użmanymo kelis turtingesnius ukininkus, ant jo padaryta svarbią denunciaciją, buk jis „prieš val dżią maištan traukia ukininkus.” Pateko po poli cijos prieżiura — tu lam laikui praējus vēl reikalas išsiaiškino, bet persekiojimai iš lenkų pusēs bei smulkios intrigos nesiliovē ir jis priverstas buvo persikelt vidun Maskolijos.