Rugpjūtį, baigus karinę parengtį Prūsijoje, į žygį atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
Kai rugpjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų papročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai lengvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.
Antanas Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją ir Gardine įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų bei veterinarų mokyklas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 88
Karališkosiose ekonomijose jis ėmėsi radikalių reformų: steigė palivarkus, vietoje činšo reikalavo dviejų dienų lažo per savaitę, buvo pradėta naujai rūšiuoti žemę, įvertinant jos kokybę, pradėti melioruoti laukai, tiesiami keliai, auginamos naujos (olandų) gyvulių veislės. A. Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine.
Tuo metu Anglijoje gyveno apie 6 000 lietuvių, o JAV ir Vilniaus krašte gyveno didesnės lietuvių bendruomenės.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 150-151
visų prekybos įmonių savininkų, lietuviai – vos 13 proc. Apie 350 000 lietuvių tuo metu gyveno JAV (iš jų 180 000 gimę Lietuvoje), apie 100 000 Vilniaus krašte, 6 000 – Anglijoje. Pirmais neprik
1588 m. Nenugalimosios armados išsilaipinimui Anglijoje sutrukdė audra, todėl Ispanija šio žygio nekartojo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 67
Viena priežasčių, dėl kurių Ispanija ir Portugalija neteko lyderių pozicijų, – per geras gyvenimas: iš Lotynų Amerikos plukdomas auksas neskatino plėtoti savų miestų ir jų ekonomikos. Ispanijos galybės saulėlydį ženklino Nenugalimosios armados nesėkmė 1588 m. Nors jai išsilaipinti Anglijoje sutrukdė atsitiktinė audra, žygio Ispanija nekartojo.
Rugpjūtį, pasibaigus pasirengimui mūšiams Prūsijoje, atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
Kai rugpjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų papročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai lengvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.
Derbio grafas Henrikas vadovavo Gdansko uoste išsilaipinusiems lankininkams ir vėliau, kaip Henrikas IV, paveldėjo Anglijos sostą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135-136
119 ## Puslapis 136 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS lankininkų, kurie išsilaipino Gdansko uostė, vadovavo Derbio grafas Henrikas, vyresnysis Lankasterio kunigaikščio Jono sūnus, kuris vėliau kaip Henrikas IV paveldėjo Anglijos sostą23. Prancūzams ir kitiems kariams vadovavo narsusis riteris Boucicaut24.
Vilniaus universiteto profesorių veikalai pasiekė Angliją, o Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija 1646 m. išversta į anglų kalbą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 81
Vilniaus universiteto profesorių veikalai pasiekė net protestantiškąją Angliją – pavyzdžiui, Martyno Smigleckio „Logika“ (1618 m.) rėmėsi ne tik Sorbonos, bet ir Oksfordo daktarai, o Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija 1646 m. buvo išversta iš lotynų į anglų kalbą ir skaitoma Europos universitetuose vietoje įprasto Horacijaus.
J. Miklašis techninės chemijos mokėsi specialiuose institutuose Vokietijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje, prieš grįždamas į Lietuvą.
Lenkai Lietuvoje Dr. J. Basanavičius
PDF 38-39
Vienas jaunas lietuvis*, išsimokinęs tulą šaką techniškos chemijos speciališkuose institutuos Vokietijos, Prancuzijos ir Anglijos, Lietuvon sugrįżo, geisdam as u żsiimt labai naudingu tu lam kraštui fabrikišku veiklumu. B et jau użrubeżēje, susitikdam as su tulos patriotiškos spalvos lenkais, jis buvo użsitraukęs ant savęs nuotartį, buk * J. Miklašis jis lenkiškiemsiems politiškiems idealams neištikim as esąs ir iš prieżasties melagingo skundo jau ant rubeżiaus, Maskolijon grįżtant, sulaikytas tapo. Reikalas, żinoma, išsiaiškino, bet nuo to lengviaus nepasidarē. Kada jis użsimanē pritraukt prie savo użmanymo kelis turtingesnius ukininkus, ant jo padaryta svarbią denunciaciją, buk jis „prieš valdżią maištan traukia ukininkus.” Pateko po policijos prieżiura — tu lam laikui praējus vēl reikalas išsiaiškino, bet persekiojimai iš lenkų pusēs bei smulkios intrigos nesiliovē ir jis priverstas buvo persikelt vidun Maskolijos.
Toliau jo studijų kelias vedė į Angliją.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 220
Toliau jo studijų kelias vedė į Angliją.
Anglijoje vienam gyventojui teko 4.45 litro degtinės, 1.68 litro vyno ir 136.7 litro alaus.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 103
o geriama palyginti nedaug (Anglijoje vienam gyventojui teko 4.45 litro degtinės, 1.68- vyno, 136.7 - alaus. Vokietijoje atitinkamai: 8.8; 6,108.5 litro), o Italijoje absoliuti dauguma alkoholio buvo suvartojama vyno pavidalu. Vienam italui teko 95 litrai vyno per metus (prancūzui - 79, Šveicarijos gyventojui - 75, Austrijos-Vengrijos - 22.6), o degtinės arba kitų stipriųjų gėrimų Apeninuose nemėgta. Vienam gyventojui teko tik 13.6 litro degtinės ir 0.86 litro alaus3. Dėl tuometinių technikos naujovių galėję įvairiai eksperimentuoti ir tirti mokslininkai teigė, kad šis gėrimų skirtumas nemažai prisideda prie alkoholizmo rodiklių augimo Centrinėje Europoje ir Rusijos imperijoje.