vieta

Aleksotas

5 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 7 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas Aleksoto pavadinimą siejo su Kauno apylinkių deivės garbinimo tyrimais ir lygino jį su nimfos Alexothe vardu.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 134

Iškilmės“.\nO tyrimai tik vietiniai ir apima Kauno apylinkes, kur toji\ndeivė, matyt, buvo ypač garbinama; vienas iš to labai seno mies\nto priemiesčių iki šiol tebesivadina Aleksotu. Antikos laikais\nbuvo žinoma stebėtino gražumo nimfa, vadmtaAlexothe'3.

t-002vidutinis

Pasak Narbuto užrašyto pasakojimo, Aleksoto priemiestyje ant kalno stovėjusi šventykla arba aukuras meilės dievybėms.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 160

Šią vietą iki šiol\nvadina šilu, nors joje nematyti jokio medžio. Taip pat pasako\nja, kad Aleksoto priemiestyje, ant vieno kalno, stovėjusi šven\ntykla arba aukuras, skirtas meilės dievybėms.\n159\n\n## Puslapis 159\n\nIš šių pastebėjimų reikia daryti išvadą, kad pats Kauno\nmiestas pavadinimą gavo veikiau nuo dievaičio Kaunio, o ne\nnuo kunigaikščio Kūno, Palemono sūnaus, kuris buvęs miesto\nįkūrėjas.

t-003vidutinis

Aleksote buvo statomi ir strugai (strug, Strusse).

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 247

Aleksote buvo statomi ir strugai (strug, Strusse). Tai ne vietinės kilmės laivo tipas, perimtas iš Dauguvos baseino. Šie laivai didesni už vytines, bet paprasčiau įrengti, gre- mėzdiškesni, labiau pritaikyti gabenti miško verslų produkciją.

t-004vidutinis

Pastebimesnė visos Lietuvos mastu buvo upinių laivų statyba Aleksote.

PDF 271

Bet šios įmonės buvo nedidelės ir nelabai pastebimos viso Kauno miesto ūkinės veiklos fone. Pastebimesnė visos Lietuvos mastu buvo upinių laivų statyba Aleksote. Šiuo požiūriu Kaunas pirmavo visoje Lietuvoje.

t-005vidutinis

Laivai ir upeiviai), buvusi kairiojo Nemuno kranto žemutinėje terasoje, Aleksote.

PDF 301

Ypatinga miesto nuosavybės rūšis buvo laivų statykla (plačiau žr. sk. Dirbanti Res- publika posk. Laivai ir upeiviai), buvusi kairiojo Nemuno kranto žemutinėje terasoje, Aleksote.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Kaune buvo rastas tos deivės stabas. Šio atradimo smulkme nas man papasakojo gerbiamas profesorius ponas Laurinavi čius. „Reikėtų priminti ir tai, - rašoma jo laiške, - jog amžiną atilsį kunigas Pranckevičius, buvęs Kauno klebonas (klebona vęs maždaug prieš amžiną atilsį kunigą Pucilovskį) savo dieno raštyje (jis ir šiandien yra klebonijoje) taip aprašo šį įvykį: „Aš, norėdamas savo bute, klebonijoje, pasidaryti sandėliuką, prieš išvykdamas į Kleboniškes, įsakiau nurodytoje vietoje, sienoje, iš kirsti angą ir ją sutvirtinti.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Be to, žemdirbiai jam dar paskirdavo vasa rojaus pasėlius, kur tam tikruose rėžiuose jam sėdavo, idant teiktųsi būti ir dirvų globėju, kaip kad namų sergėtoju. Šį die vaitį garbino visiškai taip pat, kaip slavų Pokuitį, skirtumas tik tas, kad vieta jam būdavo skiriama ne kampe, kaip Rusioje, kur ir dabar kabinami šventieji paveikslai, bet virš slenksčio, o jeigu lūšnelė apšildoma be kamino, išvesto per stogą, tai iš lauko pusės virš prieangio durų. Tačiau nesame tikri, kaip tas dievaitis buvo vaizduojamas; atrodo, tai buvo įpjautas medyje arba lentelėje tam tikras ženklas arba mitinis hieroglifas.