Vieta

Abiejų Tautų Respublika

6 teiginiai6 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Abiejų Tautų Respublika (ATR, lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów, lot. Res Publica Utriusque Nationis), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Po nepasisekusių kovų Turkija netrukus pasirašė paliaubas, o pagal 1623 m. sudarytą taiką buvo atkurta siena tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Turkijos, ėjusi palei Dniestro upę. XVIII a. Abiejų Tautų Respublikoje bendras gėrimas iš vienos taurės užsieniečių buvo aiškinamas kaip svetingumo ženklas, senas paprotys ar indų stygiaus pasekmė. Šio laikotarpio chronologinės ribos yra 1408-1795 m. Po to, kai 1795 m. Abiejų Tautų Respubliką ar kitaip vadinamą jungtinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę sugriovė trys kaimynės - Rusija, Prūsija ir Austrija, Kaunas su didžiąja Lietuvos dalimi pateko į Rusijos.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Mikalojus Radvila Rudasis Jano Mateikos paveiksle „Liublino unija“

1869 date QS:P571,+1869-00-00T00:00:00Z/9 · Žiūrėti galerijoje

Pagrindinė lentelė · Vikipedija

Abiejų Tautų Respublika lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów lot. Res Publica Utriusque Nationis
Personalinė unija su Švedija (1592–1599) Personalinė unija su Saksonija (1697–1763)
← ← 1569 – 1795 → → →
Žygimanto III Vazos vėliava Herbas
Devizas Si Deus nobiscum quis contra nos „Jei Dievas su mumis, tai kas gi gali būti prieš mus“ Pro Fide, Lege et Rege „Už tikėjimą, įstatymą ir karalių“
Location of ATRAbiejų Tautų Respublika didžiausio išsiplėtimo metu (1619)
Sostinė	Krokuva (1569–1596) Varšuva (1596–1795)
Kalbos	Oficialios: Lenkų ir lotynų Regioninės: Vokiečių Lietuvių Rusėnų
Religija	Oficiali: Romos katalikybė Kitos: Stačiatikybė Protestantizmas Judaizmas Islamas
Valdymo forma	Parlamentinė paveldimoji monarchija (1569–1572) Parlamentinė renkamoji monarchija (1573–1791; 1792–1795) Parlamentinė paveldimoji konstitucinė monarchija (1791–1792)
Lenkijos karalius / Lietuvos didysis kunigaikštis
1569–1572 (pirmas)	Žygimantas Augustas
1764–1795 (paskutinis)	Stanislovas Augustas Poniatovskis
Parlamentas	Seimas
Era	Naujieji laikai
- Liublino unija	1569 m. liepos 1 d.
- I padalijimas	1772 m. rugpjūčio 5 d.
- Gegužės trečiosios Konstitucija	1791 m. gegužės 3 d.
- II padalijimas	1793 m. sausio 23 d.
- III padalijimas	1795 m. spalio 24 d.
Valiuta	Grašis

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Aplinka	Siena su Turkija ėjo palei Dniestro upę.	1623 m. sudaryta taika atkūrė sieną tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Turkijos; šaltinio autoriaus pateiktas istorinis aprašymas.	Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Fiziniai bruožai	Nauja valstybė.	1569 m. politiniame Europos žemėlapyje atsiradusi Abiejų Tautų Respublika; šaltinio autoriaus istorinis apibūdinimas.	02-kiaupiene-mes-lietuva-ldk-bajorija

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Po nepasisekusių kovų Turkija netrukus pasirašė paliaubas, o pagal 1623 m. sudarytą taiką buvo atkurta siena tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Turkijos, ėjusi palei Dniestro upę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

apsaugota nuo Turkijos kariuomenės įsiveržimo. Po nepasisekusių kovų Turkija netrukus pasirašė paliaubas, o pagal 1623 m. sudarytą taiką buvo atkurta siena tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Turkijos, ėjusi palei Dniestro upę.

t-002vidutinis

XVIII a. Abiejų Tautų Respublikoje bendras gėrimas iš vienos taurės užsieniečių buvo aiškinamas kaip svetingumo ženklas, senas paprotys ar indų stygiaus pasekmė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Rimvydas Laužikas, Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje (straipsnis, 2016 m.)

t-003vidutinis

Šio laikotarpio chronologinės ribos yra 1408-1795 m. Po to, kai 1795 m. Abiejų Tautų Respubliką ar kitaip vadinamą jungtinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę sugriovė trys kaimynės - Rusija, Prūsija ir Austrija, Kaunas su didžiąja Lietuvos dalimi pateko į Rusijos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Šio laikotarpio chronologinės ribos yra 1408-1795 m. Po to, kai 1795 m. Abiejų Tautų Respubliką ar kitaip vadinamą jungtinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę sugriovė trys kaimynės - Rusija, Prūsija ir Austrija, Kaunas su didžiąja Lietuvos dalimi pateko į Rusijos imperiją.

t-207770vidutinis

1569 m. politiniame Europos žemėlapyje atsirado Abiejų Tautų Respublika.

Įrodymai (1)

Šaltinis: „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.

1569 m. politiniame Europos žemėlapyje atsirado nauja valstybė - Abiejų Tautų Respublika.

t-208070vidutinis

Buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijose paplito rotušių statybos reiškinys.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių

Reiškinys paplito tose buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijose, kurios po Vienos kongreso 1815 m. priklausė Lenkijos Karalystei.

t-208149vidutinis

Kita vertus, atlikta Rytų Lietuvos atminimo kultūros turinio analizė", apė musi paminklus, gatvėvardžius, memorialines lentas ir kitas kultūrinės atminties raiškos formas, leidžia teigti, kad regione vyrauja su po Liublino unijos gyvavusia Abiejų Tautų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių

Kita vertus, atlikta Rytų Lietuvos atminimo kultūros turinio analizė", apėmusi paminklus, gatvėvardžius, memorialines lentas ir kitas kultūrinės atminties raiškos formas, leidžia teigti, kad regione vyrauja su po Liublino unijos gyvavusia Abiejų Tautų Respublika susiję istoriniai siužetai ir asmenybės, kas ryškiai kontrastuoja su kitur Lietuvoje (su nedidelėmis išimtimis) dominuojančiu didžiuoju nacionaliniu pasakojimu

Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių	—	2	2
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.	—	1	1
Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje	—	1	1
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)	—	1	1
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)	—	1	1