vieta

Abenda

3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Abenda minima XIV a. vidurio Sembos vyskupo dokumentuose vakarinėje Semboje.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 170-171

510 D.— duo territoria [...] Abendam et Pubetam, Jer.— Pobêtin unde Bêtin. Abenda\nminima XIV a. vidurio Sembos vyskupo dokumentuose vakarinėje Semboje (SU, 2, Nr.

t-002vidutinis

Manoma, kad Abendos vardas galėjęs būti Betin, t.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 171

Manoma, kad Abendos vardas galėjęs būti Betin, t. y. Pabečių (D.\nIII, 107, 108) vertimas (GAO, p.

t-003aukstas

1283 m. žiemą Lietuvos raiteliai įsiveržė į Sembą ir nusiaubė Abendos bei Pabečių valsčius.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 170

Apie vienos Sembos dalies nusiaubimą\n\n 1283 viešpaties metų žiemą aštuoni šimtai raitelių iš Lietuvos per Kuršių neriją509\nįsibrovė į Sembos žemę ir, degindami bei piešdami, nusiaubė du jos valsčius, būtent:\nAbendą ir Pabečius510; nužudę 150 krikščionių, jie, niekur nesutikę pasipriešinimo, sveiki\nir gyvi sugrįžo atgal. Neabejojama, jog šitai įvyko dėl to, kad magistras ir broliai, iš\nanksto žinodami, jog lietuviai susirengė į žygį, kelias dienas jų laukė su kariuomene,\ntačiau pabodus laukti, nes šie kelyje užtruko ilgiau nei paprastai, išsisklaidę sugrįžo\nnamo.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

215 (210). Apie vienos Sembos dalies nusiaubimą 1283 viešpaties metų žiemą aštuoni šimtai raitelių iš Lietuvos per Kuršių neriją509 įsibrovė į Sembos žemę ir, degindami bei piešdami, nusiaubė du jos valsčius, būtent: Abendą ir Pabečius510; nužudę 150 krikščionių, jie, niekur nesutikę pasipriešinimo, sveiki ir gyvi sugrįžo atgal. Neabejojama, jog šitai įvyko dėl to, kad magistras ir broliai, iš anksto žinodami, jog lietuviai susirengė į žygį, kelias dienas jų laukė su kariuomene, tačiau pabodus laukti, nes šie kelyje užtruko ilgiau nei paprastai, išsisklaidę sugrįžo namo.