Zajączkowskio veikalas nurodomas tarp šaltinių, Bebirvaitės pilį lokalizuojančių prie Bebirvyčio upelio netoli Bebirvų kaimo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 204
561 D.— Scroneyte et Biverwate, Jer.— Scroneiten unde Bibberwaten. Kair. Šaltuonos\nintakas — Bebirva, į jį įteka Bebirvytis. Prie to upelio, prie Raseinių—Šilinės (Skirsnemunės)\nkelio yra Bebirvų k. Čia lokalizuojama Bebirvaitės pilis (Zajączkowski S., Studya..., p.\n35; SZM, p. 201; Mortensen H., Mortensen G., Die Besiedlung..., 2, p. 185).
S. Zajączkowskio „Studya nad dziejami Żmudzi wieku XIII“ remiama nustatant Paštuvos valsčiaus centro, Paštuvos pilies, vietą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 183
536 D. — Pastovie, Jer.— Pastow. Paštuvos valsčius buvo deš. Nemuno krante žemiau\nNevėžio žiočių; pavadinimą išsaugojo to pat vardo kaimas tarp Kulautuvos ir Vilkijos.\nValsčiaus centras — Paštuvos (Vilkijos) pilis (D. III, 347; Zajączkowski S., Studya..., p.\n40—41; SZM, p. 229), ji buvusi Jaučakių piliakalnyje į rytus nuo Vilkijos (LAA, 2, p. 72;\nMakarevičius A., Vilkijos..., p. 62).
S. Zajączkowskio „Studya nad dziejami Żmudzi wieku XIII“ minima lyginant Ordino pilies vietą prie Maštaičių piliakalnio.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 207
Ordino pilis buvusi greičiausiai Maštaičių (Norkūnų) piliakalnyje kair. Nemuno krante žemiau dab. Gelgaudiškio, priešais Skirsnemunę. Greta piliakalnio išlikę keli įtvirtinti papiliai (LAA. 2. p. 105; plg. Zajączkowski S.. Studya..., p. 37).
Zajączkowskio veikalas nurodomas tarp šaltinių, Kolainių pilį siejančių su Kalnėnais į vakarus nuo Jurbarko.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
Apie brolio Ernekės, Ragainės pilies komtūro, žūtį 529 D.— Colayne, Jer.— Kalaine. Tiksliau kol kas nelokalizuota Kolainių pilis dažniausiai siejama su Kalnėnais į vak. nuo Jurbarko (Zajączkowski S., Studya..., p. 36—37; Łowmiański H., Studja..., 2, p. 97; Lietuvių karas..., p. 190), tačiau ten, Nemuno deš. krante žemiau Mituvos esančioje piliavietėje, buvo XIII a. (žr. paaiškinimus D. III, 83, 2) ir XIV a. (SRP, 2, p. 709) kryžiuočių pilis.
Zajączkowskio veikalas nurodomas tarp šaltinių, Pieštvės pilį lokalizuojančių Seredžiaus vakariniame pakraštyje prie Pieštvės upelio.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 187
541 D.— Pistam [...] impugnavit, Jer.— Pisten. Pieštvės pilis buvo deš. Nemuno kranto\nkyšulyje, Seredžiaus vakariniame pakraštyje esančiame piliakalnyje prie Pieštvės upelio\n(Zajączkowski S., Studya..., p. 39—40; SZM, p. 230; LAA, 2, p. 151, Nr. 664).
S. Zajączkowskio „Studya nad dziejami Żmudzi wieku XIII“ siejama su Kalsheimo lauko lokalizavimu į vakarus nuo Veliuonos.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 204
560 D.— in campo Calsheim, ad campum Calsen, Jer. — zu Kalsem ûf daz velt,\nKalsim; plg. 1415 m.— villa dicta Calsina (SRP, 2, p. 540). Laukas, buvęs į vakarus\nnuo Veliuonos (Zajączkowski S., Studya..., p. 37—38; SZM, p. 216).
Zajączkowskio veikalas nurodomas tarp šaltinių, patikimiau lokalizuojančių minimą vietą buvusioje Pagraudės teritorijoje prie Graumenos.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 200
Patikimesni atrodo bandymai ją\nlokalizuoti buv. Pagraudės teritorijoje, prie Graumenos, deš. Jūros aukštupio krante\n(Zajączkowski S., Studya..., p. 33—34 ir žemėlapis; SZM, p. 213; Ivinskis Z., Gedimino\npilis, p. 1139— 1141; Pašuta V., Lietuvos..., p. 340).
S. Zajączkowskio „Studya nad dziejami Żmudzi wieku XIII“ minima aiškinant, kad Junigedos valsčiaus centras buvo Veliuona.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 180
532 D.— territorium Junigede, Jer — genant zu Junigêdin; valsčius ir pilis (žr. paaiškinimus D. III, 244, 1); vėliau, kitose kronikose, jau Veliuona (Zajączkowski S., Studya..., p. 38— 39). Dusburgietis, matyt, valsčiaus vardu vadinęs ir jo centrą, t. y. Veliuoną (SZM, p. 215—216, 239—241), įsikūrusį deš. Nemuno krante prie Veliuonos upelio.